Aišku, kai kam naudinga skelbti, kad lietuvių kalba ir tauta nyksta, tačiau nepasiduokime tokioms provokacijoms. Tie, kurie nori mus įbauginti, tiesiog siekia savų tikslų, o svarbiausias iš jų – sukompromituoti tautines mažumas.

Turiu pabrėžti, kad viena esminių kalbos problemų šiuo metu – tai būtent klaidingos politinės retorikos vartojimas. Pavyzdžiui, nekaip negaliu suprasti, kodėl, kai kalbama apie partiją LLRA (Lietuvos lenkų rinkimų akcija), labai dažnai sakoma tiesiog „lenkai". Kada gi bus atsikratyta to klaidingo, ir, deja, stereotipinio mąstymo, kad LLRA – tai vien lenkų tautybės atstovai? Juk šią partiją jau seniai palaiko ir į jos veiklą įsilieja įvairų tautybių Lietuvos gyventojai – lietuviai, rusai, baltarusiai, karaimai.

LLRA neatstovauja vien „lenkų klausimų", kaip kad bandoma įteigti – šios partijos tikslai yra kur kas platesni. Aišku, veikiausiai kai kuriems viešiems asmenims ar žiniasklaidos priemonėms naudinga vaizduoti LLRA kaip kažkokią siaurą lenkų tautybės žmonių grupelę, tačiau būtent ši partija jau seniai įveikė įvairias ribas ir tapo daugybės gyventojų visoje Lietuvoje favorite.

Labai gaila, kad daugelis viešų kalbėtojų nori minėtąją partiją sumenkinti ir dėl to ima netgi sąmoningai meluoti ar viešai nekęsti. Tačiau visi, kurie nori mus įbauginti, kurie vis bado pirštais rodydami tariamus priešus, kurie skatina pykti, sukilti, yra pirmieji ir kalbos, ir žmogiškumo griovėjai.

Raginu atkreipti dėmesį į, pavyzdžiui, viešai skelbiamas Lietuvos tautininkų sąjungos kalbas, kuriose tiek daug destruktyvių emocijų. Pyktis, neapykanta, tolerancijos nebuvimas – tai blogis, kuris, deja, sklinda į mūsų protus būtent lietuvių kalbos žodžiais. Čia noriu pabrėžti, kad tie, kurie kalba mums melą, iš tiesų taiko tikras tironijos priemones : baugina, bando įrodyti nesamą savo galią ir didybę, ragina kovoti su nesamu priešu, iškreipia žmonių santykius.

Labai gaila, kad dabar per kalbą vis bandoma sugriauti žmogaus autonomiją – tai pavardės, tai vietovardžių tautinėms mažumoms neleidžiama rašyti originalo kalba. Žmogus dabar jau pavergiamas net prigimtinio mąstymo plotmėje, nes jam nurodo, ne tik kokia kalba, bet dar ir kaip mąstyti, kaip vertinanti vieną ar kitą dalyką, nuolat meluojama.

Be to, labai trūksta net elementarios pagarbos ir žodžio laisvės, nes jei tik pareiški savo nuomonę tautinių mažumų klausimais, tai tuoj esi priskiriamas „blogiečiams ar priešams". Tačiau argi reikėtų tiesiog pasislėpti tyloje? Kodėl kai kurioms nuomonėms įsakoma nutilti? Aš esu už intelektualinę laisvę, todėl pasisakau tik už tuos, kurie auga ir tobulėja, nekreipdami dėmesio į provokatorius. Tuo tarpu visi tie, kurie moka tik rėkti ir pykti, yra pasmerkti kapituliacijai.

Gintarė Pugačiauskaitė