Nuteista vienatvei Tautos Dvasia

2013-08-01, 10:17
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Virš Lukiškių aikštės - po daugiau nei dviejų dešimtmečių nuo Spalio revoliucijos vado išbrukimo iš ten – greitai iškils Tautos Dvasia. Tik vienos tautos. Kad valstybės ceremonijų metu Dvasia nekonkuruotų su gyvais nepriklausomos Lietuvos simboliais, tarkim, su Vytautu Landsbergiu, ji bus įkurdinta viename iš kampų... Ne! Ne prof. V. Landsbergio, bet būtent Dvasios.

„Paminklas (<...>) numatomas (<...>) šiek tiek nuošalyje, (<...>) kad planuojamų koncertų metu nestovėtų scenos viduryje", - gyvųjų simbolių atžvilgiu aiškina architektas Rolandas Palekas, dirbtuvių „ARCH Studija", kurių projektas „Ramybė" laimėjo naujos idėjinės-meninės koncepcijos vienos seniausių ir didžiausių Vilniaus aikščių įrengimo konkursą, vadovas.

Konkrečiau – yra du nugalėtojai. „ARCH Studija" - bendrojo plano autorius, o paminklo idėja priklauso trijų autorių grupei. Projektas „Tautos dvasia" yra paukščio, išskrendančio iš narvo, alegorija. „Tai žmogaus dvasios kilimo į laisvę simbolis", - aiškina darbo kūrėjas. Hmm... Asmeniškai man, iš kurios pusės bepažvelgčiau, paminklo modelis labiau nei žmogaus sielą ar paukštį man primena... herojės, turbūt garsiausios Lietuvos legendos, Eglės mylimąjį. Tačiau nedrįstu gilintis - paprastam žmogui yra lengviau spardytis su arkliu, nei diskutuoti su tikraisiais menininkais.

Svarbi ir viso projekto ideologinė koncepcija. Pasirodo, architektas R. Palekas projekto rengimo metu nuolat konsultavosi... anaiptol ne su sostinės bendruomene, bet su Jonu Buroku, Lietuvos kovotojų už laisvę sąjungos vadu. Deja, kažkaip nevaisingai. J. Burokas turi teisę jaustis nusivylęs, net apgautas, nes jo nurodymai „išėjo miškan". Konsultantas reikalauja Lukiškių aikštėje pastatyti paprastą monumentą, tačiau galingo perteikimo. Tokį, kuris būtų baubas ir pažeminimas Lenkijai, kuri iki šių dienų kelia Lietuvai didelę grėsmę. Tik nežinau, kodėl užuot nukreipęs Varšuvos kryptimi, pavyzdžiui, bronzos patranką, J. Burokas norėjo gąsdinti lenkus „išraiškingu Lietuvos simboliu - Vyčiu, Gedimino stulpais ar Aukuru". Nors... „Aukuras" - ikikrikščioniškasis aukų altorius - suveikė, kaip „nėra ko bijoti".

Na ką gi, „Tautos Dvasios" koncepcijos kūrėjai parodė silpną dvasią, todėl nebus Lukiškių aikštėje nei krosnies kulto aukoms, nei kunigaikščio Gedimino stulpo vartų, nei pakilusio ant žirgo Algirdo su kardu ir skydu. Veltui Lietuvos kovotojų už laisvę sąjungos lyderis „vyniojo" prieš savo tautiečius saldžias vizijas, kad kai „atvažiuos (į Vilnių) Lenkijos prezidentas ir turės žemai nusilenkti pavaizduotam šiame paminkle Lietuvos kariui", tada jau niekam nekils abejonių, kieno šis miestas. Vizija dingo! Lenkijos prezidentas apsilankymų metu nusilenks tik „Lietuvos Dvasiai" arba, jei norite, paukščiui. Nusilenks taip, kaip atgailaujantis ir pažemintas okupantas. Tai patvirtina skulptorius Algirdas Bosas pareiškęs, kad visoje Lietuvoje nėra išraiškingesnio „Lietuvos Dvasios" okupacijos simbolio už Lukiškių aikštę, nes netoli jos yra pastatas, kuriame pakaitomis glaudėsi tai caro, tai LENKŲ, tai fašistų, tai sovietų okupantai. Kalbu apie Rusijos okupacijos metu pastatytą teismą, kuriame dabar yra Genocido aukų muziejus. Hmm... antrą kartą. Tiesiog iš pykčio norėčiau priminti, kad tai buvo (ypač NKVD ir KGB metu) VISŲ tautybių atstovų, gyvenančių Vilniaus krašte, kankinimų vieta, kurioje „Lenkijos užpuolikų" lavonai klojosi galbūt tankiausiai.

Kalbant apie pačią Lukiškių aikštę, tragiškiausias jos istorijos puslapis tas, kad lygiai prieš 150 metų, po Sausio sukilimo žlugimo, šioje vietoje vyko sukilėlių, nuteistų caro režimo, egzekucijos. O tai buvo, drįstu pastebėti, Abiejų Tautų sukilimas. Bendras nepriklausomybės sukilimas prieš Rusijos imperiją. Taigi gerbdama lietuvių tautos dvasią stebiuosi, ar kaip tik šioje aikštėje ji nesijaus šiek tiek vieniša.

Lucyna Schiller

P.S. Lietuvos problema yra ta, kad jeigu vieną kartą pripažįstame bendrą su Lenkija istoriją, kitą kartą („kankinkit, budeliai, smarkiau...") esame pasirengę išsižadėti jos net be kankinimų. Perskaičiau DELFI portale apie budrų Lietuvos pilietį, kuris pamokė Stokholmo jūrų muziejaus vadovybę, kad karalius Gustavas II Adolfas liepė pastatyti ten demonstruojamą istorinį XVII amžiaus karo laivą, kad užkariautų ne Lenkiją, kaip pasakoja tenykščiai ekskursijų vadovai, o Lenkijos-Lietuvos abiejų tautų Rzeczpospolitą. Todėl virš Švedijos gali sau (ir turėtų) skraidyti dviejų tautų dvasia, o nuo lenkų Vilniaus - šalin!

Komentarai  

 
#2 Lionė 2013-10-04 18:00
"Tiesiog iš pykčio norėčiau priminti..." Ir ko čia, poniute,taip pykstat?
Cituoti | Pranešk apie netinkamą komentarą
 
 
#1 nelucyyyyna 2013-08-06 19:44
Na autorės idėja aiški: pasauly ir Lenkijoj ATR vadinkim Lenkija, o Lietuvoj minimum bent jau ATR:) Nesistebiu - tradicinis šovinistinis lenkiškas požiūris.
Cituoti | Pranešk apie netinkamą komentarą
 

Komentuoti

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24