Parlamentarų priimtas pakeitimas akivaizdžiai turi politinį kontekstą. Balsuojantys už naujovę Seimo nariai norėjo tokiu būdu duoti sprigtą prezidentei Daliai Grybauskaitei, kurios egocentrizmas yra žinomas taip, kaip Lietuva ilga ir plati. Užtikrinta ir labai valdinga prezidentė turės nuryti karčią piliulę, nes jai buvo atimta teisė lemti aukščiausių valstybės pareigūnų, pavyzdžiui, generalinio prokuroro ir specialiųjų tarnybų vadovų, likimus.

Buvęs prezidento Valdo Adamkaus patarėjas, visuomenininkas Darius Kuolys mano, kad yra gerai, jog Seimas atgavo dalį jam priklausančių kompetencijų. Ypač gerai, kad parlamentas nuo šiol prižiūrės tas institucijas, kurios išsprūdo iš demokratinės teisėkūros kontrolės ir jautėsi kaip valstybė valstybėje. Pagal D. Kuolį, taip mūsų šalyje susikūrė rytinės valstybės kontrolės modelis su teisėtvarka ir specialiosiomis tarnybomis bei prezidentūra. „Ponia prezidentė, mano nuomone, reprezentuoja sovietinį bei nomenklatūrinį valstybės modelį, nomenklatūrinės valstybės idealą, o parlamentinė dauguma parodė, kad nori respublikos, kurioje negali būti tų, kurie būtų nepriklausomi nuo tautos ir jos atstovų“, - džiaugiasi Seimo sprendimu D. Kuolys.

Šis sprendimas gali jau artimiausioje ateityje turėti apčiuopiamos įtakos tam tikriems aukšto rango vyriausybės pareigūnams. Pavyzdžiui, su generalinio prokuroro pareigomis gali  atsisveikinti prezidentės numylėtinis prokuroras Darius Valys, kurio metinę ataskaitą Seimas atmetė. Jam dirbant prokuratūrą  sukrėtė ne vienas skandalas, o kilęs iš provincijos  jaunas ir nepatyręs D. Valys su problemomis negalėjo susidoroti. Taigi jeigu jis būtų Seimo atstatydintas, D. Grybauskaitė patirtų  ne tik kompetencijos, bet ir psichologinį bei prestižo smūgį. Kariuke, kuriame prezidentūros šeimininkė permanentiškai kovoja su ne pagal jos mąstyseną išrinktu parlamentu, prezidentė būtų nustumta į gynybines pozicijas. D. Grybauskaitei, kuri dar nesenai kandidatams į ministrus surengė anglų kalbos egzaminą, o kai norėjo, Seimą visai ignoravo (pvz., per jo inauguraciją), buvo aiškiai parodyta, kad Lietuva yra parlamentinė, o ne prezidentinė respublika, o rūmai Daukanto aikštėje - ne Kremlius.

Kaip kiekviena lazda turi du galus, o kiekviena moneta - dvi puses, taip ir šiuo atveju yra ir kita medalio pusė. Seime (tai nėra paslaptis) irgi susiduria skirtingos politinės pažiūros, įvairūs interesai, kartais, deja, labai privatūs. Todėl Seimas, suteikdamas sau daugiau kompetencijų, tuo pačiu metu prisiėmė daugiau atsakomybės už valstybę. Ar susidoros?..

P. S. Ir visiškai paraštėje. Gal N.Venckienė pagaliau grįš, kad atkeršytų generaliniam prokurorui.

Tadeuš Andžejevski