Tiesa, pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai rotacijos principu yra visiškai kitoks, labiau žemiškas nei pompastiškas. O Lietuvos galios Europos Sąjungoje piešimas žiniasklaidoje gali pasirodyti labiau kičas nei vertas pagarbos darbas. Būtina tai žinoti, nes rotacinis prezidentavimas turi tokią savybę – labai greitai prasideda, bet dar greičiau pasibaigia. Jau po pusės metų apie Lietuvos prezidentavimą niekas net neprisimins. Tačiau Europos politikai susidarys nuomonę apie šalį ir jos žmonės. Ar Lietuvos atveju prisiminimai bus teigiami? Nesu tuo visiškai įsitikinęs.

Pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai kažkada buvo svarbus šalies, vadovaujančios 6 mėnesių pirmininkavimui, įrankis kuriant Europos Sąjungos politiką. Tačiau visa tai pasikeitė po Lisabonos sutarties pasirašymo 2009 metais. Remdamasi ja Europos Sąjunga įgijo teisę  ir pradėjo kurti Europos federacijų valstybę su visais jos atributais. Nuo to laiko pirmininkavimas Tarybai turi labiau garbės statusą nei vykdomąją reikšmę. Nauja nuolatinio Europos Sąjungos Tarybos pirmininko pareigybė, šnekamojoje kalboje vadinama Europos Sąjungos prezidentu, bei aukšto rango Europos Sąjungos atstovo užsienio reikalams vaidmens sustiprinimas žymiai sumažino rotacijos principu paremto pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai reikšmę. Lisabonos sutartis suteikė teisę Europos Sąjungos vadovui reprezentuoti ES tarptautinėje arenoje, šią teisę/pareigą, prieš priimant Lisabonos traktatą, turėjo Europos Tarybai pirmininkaujančios šalies vadovas. Šiandien faktiškai yra taip, kad valstybė pusei metų atiduoda Europos Tarybos dispozicijai savo ministrus, kurie vadovauja vadinamoms skirtingų sričių taryboms.

Šiuolaikinis prezidentavimo supratimas turi viešųjų ryšių reikšmę, kalbant tiesiai šviesiai, - yra skirtas savo šalies pristatymui Europos politikos ir ūkio arenoje, pagelbsti kuriant lokalius produktus, skatina turizmą, ir, kas svarbiausia, sukuria nuomonę apie šalį, pirmininkaujančią Europos Sąjungos Tarybai. Tai savotiškos „5 minutės“ prieš pusę milijardo Europos publikos. O kaip bus prisiminta Lietuva? Bijau, kad nelabai gerai. Gestai politikoje - tai diplomatijos simboliai. Lietuvos valdžia jau spėjo žengti klaidingus žingsnius (faux pas).

Prieš pradedant pirmininkavimą yra įprasta, kad Europos Parlamento pirmininkas kartu su parlamentinių frakcijų vadovais susitinka su šalies vadovais. Tokio susitikimo metu yra aptariami, Europos Parlamento narių manymu, svarbūs klausimai. Taip buvo ir Vilniuje. Prezidentūroje EP delegacija susitiko su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite bei ministrais. Buvo užduota klausimų, buvo duoti atsakymai, tačiau atsakyta ne į visus klausimus. EP delegacija, kaip Dž.Orwello romane, buvo padalyta į lygius ir lygesnius: tokius, kuriems yra atsakoma į klausimus, ir tokius, kuriems nieko nėra sakoma.

Europiečių konservatorių frakcijos pirmininkas Martin Callanan kreipėsi į prezidentę ir ministrus klausdamas, kada Lietuvoje bus išspręstos tautinių mažumų problemos. Didelei britų politiko nuostabai, jo klausimas buvo ignoruojamas - atsakymo į savo klausimą jis nesulaukė net  pasibaigus susitikimui. Šis netaktas ir pagarbos geroms parlamentarinėms tradicijoms stoka garsiai nuaidėjo Europos Parlamento kuluaruose. Tuo pačiu vengimas atsakyti į tokio pobūdžio klausimus palaikytas simboliniu kaltės pripažinimu ir kvietimu veikti visiems, kurie nuo seno kviečia Lietuvą paisyti nuolat pažeidžiamų tautinių mažumų teisių. Valdžios tylėjimas taip pat aiškiai patvirtina faktą, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos pirmininkas, Europos Parlamento narys Valdemar Tomaševski, kuris jau daugelį metų pelnytai siekia saugoti Europos Sąjungos standartus ir ES teisę atitinkančias tautinių mažumų teises, yra teisus.

Europa žiūri ir mato vis aiškiau, kad Lietuva naudoja tautines mažumas (ypač autochtoninę Lietuvos lenkų tautinę mažumą) diskriminuojančią praktiką bei nesilaiko Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos. Lietuva neturi galiojančio tautinių mažumų įstatymo, nors tautinės mažumos sudaro net 16 proc. visų šalies gyventojų. Originalios vardų ir pavardžių rašybos dokumentuose draudimas, prieš tautines mažumas nukreipta Švietimo įstatymo reforma, baudos už dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių naudojimą vietovėse, kur gyventojų daugumą sudaro Lietuvos lenkų tautinės mažumos atstovai, – tai stato Lietuvą į nepalankią situaciją prieš pradedant pirmininkavimą Europos Tarybai. Daugelis politikų Briuselyje klausia savęs: ar šalis, kurioje pažeidžiamos tautinių mažumų teisės, turi moralinę teisę pirmininkauti visai Europos Sąjungai, remiančiai tautinį, kultūrinį ir kalbinį įvairumą.

Yra daugiau negu aišku, kad šios temos bus gvildenamos Europos Parlamento forume liepos 1 dieną. Ar iki to laiko Lietuva civilizuos savo teisinę bazę, susijusią su tautinėmis ir etninėmis mažumomis? Ar liausis jas diskriminavusi? Ar pradės elgtis taip, kaip reikalauja Europos standartai? Ar irgi laužydama parlamento tradicijas ignoruos klausimus, neatsakys į juos – taip, kaip Vilniuje – toliau žengs klaidingus žingsnius. Prezidentavimo laikas kuria nuomonę apie šalį keleriems ateinantiems metams. Kokią nuomonę apie save paliks Lietuva – parodys netolima ateitis.

Dr. Bogusław Rogalski, politologas,
EKR patarėjas tarptautiniais klausimais Europos Parlamente