Po išpuolių Briuselio bažnyčiose per šventes žmonių buvo dar mažiau nei įprasta. Tikintieji į rezurekciją nenuėjo, nes bijojo kitos islamistų atakos. Taip pat bijojo ir tie, kurie neturėjo bijoti, arba demonstracijos, pavadintos „Mes nebijome teroristų“, organizatoriai, savo žygį Briuselio gatvėmis planavę kaip tik Velykų sekmadienį. Galų gale, žygis nepavyko, nes Belgijos ir Europos sostinės meras įtikino organizatorius, kad išėjimas į gatves šiais laikais per daug pavojingas. Nepaisant pastangų, už saugumą atsakingos pajėgos negali garantuoti to paties saugumo. Taigi žygis buvo atšauktas.

Belgai bijo, Prancūzija taip pat dreba. Europos  futbolo žaidynės – „ant nosies“. Sirgalių turi būti daug, jie suplauks į „Ištikimiausią Bažnyčios dukterį“ (taip kažkada Prancūziją vadino popiežiai), kad paremtų savo atstovus. Taip pat bus daug pabėgėlių, nebūtinai sirgalių. Todėl rengiamas sprogstamasis mišinys, nors politikai kaip gali ramina, kad ne visi pabėgėliai yra teroristai. Tačiau organizatoriai kiekvienam atvejui, kurio taikymo galimybė priklausys nuo tolesnio situacijos vystimosi, svarsto galimybę sužaisti rungtynes be sirgalių. Ar sirgaliai bus įleisti į stadionus, kol kas nežinome, tačiau tikrai žinome, kad nebus įleisti į sirgalių zonas, nes tokių zonų nebus. Per daug pavojinga, nes mes gyvename tokiais laikais, kai Europoje fanai bijo eiti į rungtynes, protestuotojai – į žygį, o  tikintieji – į bažnyčią.

Lenkų aktorius Cezary Pazura šią kuriozinę situaciją apibendrino taikliai: „Jie į mus – petarda, mes, atsakydami jiems, – žygiu. Jei tai dar bent truputį tęsis, gali pritrūkti lankomumo“, – makabriškai pajuokavo. Ir, po velnių, jis teisus. Žmonės yra sukurti iš trapios materijos. Tokio ilgo keitimosi smūgiais džihadistai gali nepakęsti.

Šią temą daugiau išmanantis terorizmo ekspertas Witold Gadowski yra kitos nuomonės. Jis mano, kad eitynės greitai pasibaigs, islamistų teroro aktai supaprastės. Vakarų multi-kulti pasekėjai suvartos savo ideologijos vaisius. „Aš matau prieš save skeltanagių gromuluotojų kartą, tingiai susitaikančią su jiems paruoštu likimu“, – niūriai pranašauja jis.

Federica Mogherini, visų mūsų, europiečių, bendra diplomatijos vadovė, pravirko po Briuselio išpuolių, o po Pakistano krikščionių žudynių sausai parašė: „Teroro aktas pareikalavo tiek ir tiek aukų. Mes smerkiame.“ Anksčiau, kai europiečiai su siaubu stebėjo augančią pabėgėlių bangą, užliejančią jų miestus ir kaimus, politinio korektiškumo dvasia skelbė, kad kuo daugiau Islamo Europoje, tuo geriau. Kai džihadistai pradėjo žudyti ir sėti baimę, – tikino, kad mes visi esame europiečiai ir nėra blogesnių ar geresnių europiečių. Ir islamas, jei kas nors nežino, yra Europos tradicijos dalis. Net ilgiausio komentaro nepakaktų aprašyti, kaip labai F. Mogherini nežino, ką sako.

Kanclerė Angela Merkel taip pat nežinojo, ką kalba, kai sakė „Willkommen“ visiems pabėgėliams. „Mes priimsime visus, kurie nusigaus iki Vokietijos“, – kvietė azijiečius, afrikiečius ir kitus norinčius. Šie išgirdo, apsidžiaugė, pajudėjo. Visi. Dabar, kai Vokietija skęsta, frau Kanclerin kalba apie solidarumą. Kaimynai turi solidariai rasti pabėgėliams iš Vokietijos vietą, nors iš tikrųjų žodis „Willkommen“ iš jų lūpų nekrito. „A. Merkel prisidirbo kaip girtas kiškis Velykų kopūstuose, o atsakyti privalo visi“, – neseniai taikliai parašė vienas iš Lenkijos interneto vartotojų ir pridūrė, kad vokietis neislamizuos mūsų vaikų. Kažkaip politiškai nekorektiškai jam išėjo... ir gerai.

Tiesą sakant, vokiečiams, taip pat kitoms stipriai pagonizuotoms Vakarų Europos tautoms galima  susidūrimo su skirtingų tikėjimų ir religijų atstovais problema yra ne pats svarbiausias dalykas. Jie labiausiai bijo bombų ir teroro. Jų nuomone, religinės problemos gali būti sprendžiamos uždraudžiant viešą religijos išpažinimą. Velykos? Kokia problema? Galų gale, tai yra graži  pavasario  šventė, džiaugsmingo linksmo kiškio, verbos ir kiaušinio šventė – ir nieko daugiau. Taigi niekam  nepakenks. Bet jei kažką pradėtų šokiruoti kryžius ar siuntinėjamas politiškai neteisingas atvirukas, tada, žinoma, uždrausime. Tvarka turi būti. Baigsis idilė religiniams ekstremistams, kurie sąmoningai Velykų linkėjimus siunčia ne atviruke su kiškučiu, o su prisikėlusiu Kristumi, kad kuo stipriau „įžeistų“ potencialius paštininkus musulmonus ar šventųjų medžių pasekėjus, kurių žvilgsnis netyčia gali kristi į  atviruką.

Religija yra opiumas žmonėms – apie tai kalbėjo dar komunistai. Tiesa, jie krito, bet tai niekis. „Europa turi būti pasaulietiška, o demokratija – liberali“, – skelbia šiandienos dogmatikai iš Europos administracijos pastatų Briuselyje. Jie tikriausiai  nenujaučia, kad kreivas džihadistų kardas jau kabo virš jų kaklų, kaip kažkada pjautuvas su kūju – virš bolševikų galvų. Jie turi dvi išeitis: arba pradėti švęsti Velykas, arba jataganas nukris.

Tadeuš Andžejevski