Spausdinti šį puslapį

Išgyventi pamišimą

2013-05-30, 09:53
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)


„Prancūzija labai susiskaldžiusi“, „Prancūzijoje nesiliauja protestai prieš homoseksualų santuokas“, „Prancūzai rengiasi ilgam karui prieš gėjų tuoktuves“, „Prancūziško pavasario nepavyks sulaikyti“, – tai tik kelios iš daugelio antraščių, perteikiančių vaizdą „Vyriausioje bažnyčios dukroje“ po socialisto Franco Holando (Francois Hollande) vyriausybės priimto vienalyčių asmenų santuokos įstatymo, kuris taip pat leidžia gėjų poroms įsivaikinti vaikus.

F. Holandas akivaizdžiai apsiskaičiavo prastumdamas kontroversinį įstatymą. Net labai šiuolaikiškiems prancūzams įstatymas, atiduodantis vaikus gėjų poroms, yra nepriimtinas, todėl jie pradėjo masines demonstracijų akcijas. Prancūzija jau seniai nebuvo mačiusi tokios manifestacijų gausos. Į Paryžiaus gatves protestuoti prieš primestą visuomenei homoideologiją išeina tūkstančiai žmonių. Pasipriešinimas  suvienijo krikščionis, musulmonus ir netikinčius asmenis. Sorbonos studentai prieš paskutinę manifestaciją, kuri įvyko praėjusį sekmadienį, iškabino ant mokymosi įstaigos plakatą su citata iš 35 straipsnio „Žmogaus ir Piliečio teisių deklaracija. 1793 m“. Ten kalbama apie „šventą teisę“  tautos protesto prieš valdžią, kuri „pažeidžia žmogaus teises“.

Studentai visuomenės prievartavimu pripažino valdžios priimtą įstatymą, turintį charakteringą pavadinimą „Santuoka visiems“.  Kaip pabrėžia Bernaras Lekontas (Bernard Lecomte), Jono Pauliaus II ir Benedikto XVI biografijų autorius, įstatymas visuomenei  buvo primestas valdžios, − ji ignoravo 700 tūkst. piliečių pasirašytą peticiją, besipriešinančią santuokos modeliui – kiekvienas su kiekvienu. Nemažai Prancūzijos merų jau pareiškė, kad nepaisydami jiems gresinčių griežtų bausmių, jie netuoks tos pačios lyties asmenų.

Prancūzų ryžtas ginti tradicinę šeimą yra didelis. 78-metis istorikas ir rašytojas Dominykas Veneris (Dominique Venner) desperatiškos protesto akcijos metu nusižudė šaudamas sau į smilkinį prieš pagrindinį Dievo Motinos katedros (Notre-Dame Cathedrale) altorių. Atsisveikinimo laiške jis parašė, kad laukia sukrėtimo, kuris pažadins Prancūziją.

Ar prabusti nebus pernelyg vėlu? Kaip žinome, Ispanijos kairioji R. Zapatero vyriausybė tvirtino analoginį įstatymą, nors tuo metu Ispanijos krikščionys labai protestavo. Nihilistinis įstatymas vis dėlto buvo priimtas, kartu prievartaudamas žmonių sąžinę. Tada nauja vadinamoji konservatyvi vyriausybė nieko nepakeitė. O ir Anglijoje tokie patys konservatoriai (taip pat vadinamieji), vadovaujami premjero D. Kamerono (D. Cameron), būdami priešaky progreso, legalizavo gėjų santuokas ir įvaikinimą. Ūkanotojo albiono gyventojai pasyvios anglikonų bažnyčios pozicijos akivaizdoje priėmė šį įstatymą iš esmės palankiai.

Europą, kuri demonstratyviai išsižada savo krikščioniškosios tapatybės, pamažu apgaubia pamišimas. Išskalauti iš bet kokių vertybių tingūs europiečiai patys sau rengia pražūtingą lemtį.  Tik vaikų gaila, jiems suaugusieji atima prigimtiniausią teisę – turėti mamą ir tėtį.

Tadeuš Andžejevski

P.S. Kaip žmonija, išgyvenome daugelį įvairių pamišimų. Paskutinis, kurį pamenu, tai komunizmo ideologijos utopija. Buvo, praėjo. Tas pats bus su homoideologija. Praeis. Prancūzai, galite prie to prisidėti.

Komentuoti