Kadangi, kaip pastebėjo, „tokių draugų nėra daug aplink mus“, ieško jų... nelabai arti. Praeitą pavasarį į šią draugystę išsirinko JAV. „Amerika yra Lietuvos pagrindinis partneris ne tik saugumo, bet ir ūkio, ir energetikos srityse“, – kalbėjo prezidentė dalyvaudama NATO viršūnių susitikime Čikagoje. Ir nors prezidentas Barakas Obama tuo metu šios temos negvildeno, mūsų šalies pirmoji baltakasė toliau rutulioja šią temą. Savo dar vieno vizito JAV metu, kuriame susitiko su JAV kongreso atstovais, praeitų metų Lietuvos ir Amerikos bendradarbiavimo formulę pakartojo beveik žodis žodin. Tik garsų apibrėžimą „pagrindinis“ pakeitė šiek tiek kuklesniu „svarbus“. Deja, amerikiečiai ir šį kartą pasielgė kaip šiurkštūs stačiokai, praleisdami pro ausis gintarinės ledi koketavimą. Tada pastaroji nusprendė koketuoti su Vokietija. Viešėdama Bundestage prezidentė į svarbius Lietuvai partnerius išrinko Angelos Merkel gimtinę. Pasirodo, kad Lietuvai labiausiai pakeliui su Vokietija, ypač „siekiant energetinės nepriklausomybės“.
Kai šią džiugią žinia perskaičiau lietuviškame delfyje, peržiūrėjau visus Vokietijos žinių kanalus laukdama pranešimų apie Lietuvos ir Vokietijos glaudesnių santykių plėtojimą.. Ir didžiulis nusivilimas. Nė žodžio apie mūsų prezidentės vizitą. Visuose kanaluose tik Li Kečiangas (Li Keqiang), Li Keqiang ir Li Kečiangas (Li Keqiang)... iki pamišimo. Vokietijos žiniasklaida pamišo dėl Kinijos premjero vizito Vokietijoje. Ir galima tai suprasti. Vokietija buvo vienintelė ES šalis , kurią aplankė Kinijos ministras pirmininkas savo pirmojo užsienio vizito metu. Tikriausiai todėl, kad Vokietija Kinijai yra didžiausias prekybos partneris Europoje. Na ir dar tas ostentacinis Li Keqiango „pasipiršimas“ kanclerei Angelai Merkel: „Made in Germany“ yra subrendęs ir gerai žinomas pasaulyje prekių ženklas, „Made in China“ prekių ženklas tik kuriasi, jeigu abu idealiai ir optimaliai sujungsime, būsime „svajonių pora“. Stipriai pasakyta.
O gal tai yra gerai, kad prezidentės Dalios Grybauskaitės vizitas Berlyne buvo visiškai nepastebėtas Vokietijoje. Nes būtų kvaila, jeigu kas nors būtų išvertęs į vokiečių kalbą jos pareiškimą, esą Lietuvą ir Vokietiją „labai suartino panašus požiūris į finansų krizę“... Nė maž nepanašus požiūris. Visiškai nepanašus.
Prezidentės vietoj Lietuvos draugų ieškočiau ne tarp politinių ir finansinių galingųjų, nes tai ne tas kalibras, o ten, kur tie draugai jau yra. Deja, nebetikiu, kad įvyks Lenkijos ir Lietuvos atsiprašymas, kurio kaina – nuolaidų suteikimas lenkų tautinei mažumai Lietuvoje. Bent jau kol prezidentė yra Dalia Grybauskaitė. Tokiu būdu mūsų vieninteliu partneriu gali būti tik pasakiškoji Baltoskandija. Bet tai irgi nebus lengva draugystė. Ir štai įrodymas: Baltoskandietis Tomas Hendrikas Ilvesas, Estijos prezidentas, viešėdamas Vilniuje parodė savo pranašumą pareikšdamas (pabrėždamas), esą, kai jo šalies finansų ministras važiuoja į Briuselį, tai kaip ponas sėdi „Euro zonos šalių susitikime“, o mūsų R. Šadžius kartu su Latvijos finansų ministru A. Vilksu sėdi... na, kažkur ten sėdi.
Lucyna Shiller
