Spausdinti šį puslapį

Tyla ne visada yra auksas

2013-05-22, 13:20
Įvertinkite šį įrašą
(1 balsas)

Kai neseniai, švenčiant Nepriklausomybės atkūrimo metines, signataras Zigmas Vaišvila iš Seimo tribūnos apkaltino prezidentę Dalią Grybauskaitę kolaboravimu su sovietų valdžia tuo metu, kai Lietuva siekė nepriklausomybės, jis buvo užpultas dėl to, kad daro tai netinkamu metu. Anuomet iškilmingame Seimo posėdyje dalyvavęs buvęs prezidentas Valdas Adamkus pabrėžė, kad tai nėra nei gera vieta, nei laikas. Tačiau sykiu jis konstatavo, kad šį klausimą kelti būtina.

Pastaruoju metu apie tai prabilo ir žiniasklaida. „Lietuvos ryte" pasirodė nemažos apimties reportažas „Vokietijos kanclerės ir Lietuvos prezidentės nuslėpti gyvenimai", kuriame rašoma apie nuslepiamus nepatogius faktus iš Angelos Merkel ir Dalios Grybauskaitės gyvenimų. Paralelės yra, nors dienraštis rašo, kad kur kas daugiau faktų slepia ne Vokietijos kanclerė (kuri jaunystėje skelbė marksizmo idėjas), o Lietuvos prezidentė.

Knygoje „Raudonoji Dalia" Grybauskaitės biografiją nagrinėja žurnalistė Rūta Janutienė. „Lietuvos rytas" cituoja tik labiausiai kontraversiškus Lietuvos prezidentės biografijos tamsiųjų pusių slėpimo atvejus. Rašoma, kad prezidentės tėvas Polikarpas Grybauskas buvo NKVD seržantas. Jo antrojoje santuokoje gimusi duktė Dalia karjeros laiptais kopė sovietų partinėse aukštosiose mokyklose. Komuniste ji tapo būdama 23 metų, o tai buvo retas atvejis.

Studijavo Leningrado A. Ždanovo universitete, vėliau - Sovietų Sąjungos Komunistų partijos Centro komiteto visuomenės mokslų akademijoje Maskvoje. Paskelbti, bet prezidentės nuslėpti, duomenys rodo, kad Komunistų partijai Grybauskaitė buvo ištikima iki galo. Netgi po to, kai Lietuva tapo nepriklausoma. Lietuvos ypatingajame archyve saugomi tai patvirtinantys dokumentai.

Nepaisant to, kad Grybauskaitės asmeninę bylą kažkas kruopščiai „patvarkė" (iš bylos dingo 7-16 lapai, oficialiai sakoma, kad dėl pervargusios archyvo darbuotojos, kuri supainiojo numeraciją), kitame kataloge išliko patvirtinimai, kad Aukštoji partinė mokykla Vilniuje atlyginimą Grybauskaitei mokėjo dar 1990 m. balandžio mėn. Kvituose matome tą patį parašą, kuriuo šiandien prezidentė tvirtina svarbiausius valstybės dokumentus, rašo „Lietuvos rytas".

Svarbu pabrėžti, kad Aukštoji partinė mokykla Vilniuje buvo Maskvos remiamos komunistų valdžios atšakos centras, besipriešinantis Lietuvos nepriklausomybei. Atlyginimą mokykla Grybauskaitei mokėjo net po Kovo 11-osios. Į nepriklausomybės šalininkų gretas ji, kaip tvirtina Janutienė, įsiliejo žlugus Janajevo pučui ir Sovietų Sąjungai.

Vaišvila pastebėjo, kad š.m. balandį prezidentės biografijoje buvo pakeista dar viena data. Daukanto aikštėje šeimininkaujančios prezidentės oficialiame interneto puslapyje buvo pakeista Grybauskaitės išvykimo stažuotis į JAV Džordžtauno universitetą data. Anksčiau buvo skelbiami 1991 metai, dabar figūruoja 1992 metai. Vaišvila teigia, kad datos pakeitimas nėra atsitiktinis. 1991 m. stažuotis siuntė ir keliones apmokėdavo okupacinė sovietų valdžia, tuo tarpu 1992 metais – jau Lietuvos valdžia, aiškina buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius.

Vaišvila dar kartą viešai klausia Grybauskaitės, kada ji nutraukusi bendradarbiavimą su Sovietų Sąjungos Komunistų partija, kas apmokėjo jos studijas JAV, kas baigus studijas ją įdarbino nepriklausomos Lietuvos institucijose ir t.t.

Grybauskaitė atkakliai tyli. Šiuo atveju tyla nėra auksas...

Tadeuš Andžejevski

Komentuoti