Jeigu turėtume tikrąją statistiką, kiek žmonių suserga ūminiais cistitais, tie skaičiai, matyt, galėtų nustebinti. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Urologijos centro gydytojos urologės dr. Marijos Barisienės, šlapimo takų infekcijos tikimybė kur kas didesnė kai keičiasi orai, kai daugiau peršalimo ligų, virusinių infekcijų, kai organizmo imunitetas silpnesnis. Laimei, ši liga, nors ir nemaloni bei skausminga, dažniausiai didelių pavojų nekelia – dažnai ją galime įveikti ir patys, tačiau ligą gydyti būtina, kad nesivystytų komplikacijos. Plačiau apie tai rašoma pranešime spaudai. 

Tai, kad kojų tinimas, išsiplėtusios venos, mėšlungis ir kiti panašūs simptomai gali signalizuoti apie sudėtingas ligas, kurias svarbu laiku pradėti gydyti, yra girdėję daugelis. Tačiau ką šie požymiai reiškia, kai pasireiškia nėštumo metu, kai visas moters organizmas ir taip patiria stiprius pokyčius? Ar dėl jų verta sunerimti? Apie tai pranešime spaudai plačiau pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Kraujagyslių ligų centro kraujagyslių chirurgijos gydytoja Inga Urtė Builytė.

Nors visuomenėje skiriama vis daugiau dėmesio moterų sveikatai, iki šiol kai kurios susiduria su baime kalbėti apie menopauzę tiek su specialistais, tiek su artimaisiais. „Eurovaistinės“ duomenimis, daugiau nei pusė moterų jaučiasi nepatogiai kalbėdamos apie savo menopauzės simptomus. Dėl to vaistininkė Jovita Aleknienė pranešime spaudai atsako į dažniausiai nerimą keliančius klausimus bei nuramina – tai yra natūralus reiškinys moters gyvenime, todėl šios temos drovėtis tikrai nereikėtų.

Geriau rūpintis nėščiųjų ir gimdyvių emocine sveikata, laiku identifikuoti po gimdymo kylančius emocinius sunkumus ir suteikti reikiamą pagalbą susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais – visa tai pasiekti numatoma veiksmų plane, kurį parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

Kai išėjus iš šiltų namų ant slenksčio pasitinka dargana ir žvarba, metas keisti odos priežiūros rutiną. Tiesa, kartais vadovaujamės pasenusiomis nuostatomis ir nepagalvojame, kad galime jos būklę ne pagerinti, bet pabloginti. Pasak gydytojos dermatovenerologės Astos Dumbliauskienės, kartais be reikalo investuojama į brangesnes priemones, kurios netinka arba odos tipui, arba laikotarpiui. Todėl pirmiausia svarbu gerai pažinti savo odą, o paskui tinkamai ja pasirūpinti. 

Dėl šalto oro ir vėjo gali išsausėti, sutrūkinėti ir sudirgti mūsų lūpos, sukeldamos skausmą ir diskomfortą. Pasak ,,Eurovaistinės” vaistininkės Elvyros Ramaškienės, ignoruodami suskirdusias lūpas mes ilgainiui galime susidurti su dar didesnėmis problemomis. Dėl to ji pranešime spaudai dalijasi naudingais patarimais, kaip pasirūpinti savo lūpomis šiuo šaltuoju periodu.

Nacionalinis vėžio institutas skelbia, jog kiekviena moteris turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Tai daugiausiai registruojamas moterų onkologinis susirgimas pasaulyje. Gydytojai teigia, jog nors Lietuvoje yra prieinami visi tyrimai, reikalingi krūties vėžio diagnostikai, tik 26 proc. šalies moterų atvyksta prevenciškai pasitikrinti pagal valstybės remiamą krūties vėžio programą. Specialistai pabrėžia, kad krūties ligų diagnostikoje labai svarbi ir savityra: moterys raginamos kartą per mėnesį atlikti krūties apčiuopą, kad geriau pažintų savo kūną ir lengviau laiku pastebėtų pasikeitimus.

Šilti chalatai moterims ir vyrams – viena geriausių ir patogiausių namų aprangų! Chalatą galite vilkėti ant pižamos vos tik išlipę iš lovos, apsivilkti po dušo ar vakaro ritualų vonioje, kita vertus, juo galite vilkėti nors ir visą dieną, jei tik aplinkybės leidžia. Tačiau norėdami ilgai džiaugtis mėgstamu chalatu, turėtumėte juo atitinkamai ir rūpintis, kad šis tarnautų jums ne vienerius metus. Taigi šiandien paruošėme jums tekstą apie tai, kaip teisingai rūpintis bene patogiausiu naminiu drabužiu visoje spintoje.