Lietuvoje duoną gamina daugiau kaip 310 įmonių, rinkai siūlomas per 500 pavadinimų duonos ir pyrago gaminių asortimentas. Pastaraisiais metais duonos gamybos technologijos labai ištobulėjo, gamybininkai turi galimybių keisti duonos spalvą, aromatą, skonį, jai kildinti naudoti mieles ar raugą. Šalia tradicinių rūšių atsiranda duonos gaminių, praturtintų įvairiais komponentais – sėklomis, džiovintais vaisiais, grūdų sėlenomis, dribsniais, vaisiais ar net daržovėmis.

Nors duona yra maisto piramidės pagrindas, šiandien daugelis populiarių dietų ar svorio metimo atstovų rekomenduoja ją išbraukti iš savo kasdienio maisto raciono. „Gajus mitas, kad duona – tai vienas pagrindinių dalykų, dėl kurių auga svoris. Tai netiesa – duona yra būtinas angliavandenių šaltinis, kurio nerekomenduočiau atsisakyti. Be to, pasirinkus tinkamą duoną, svorio tikrai nepriaugsite – atvirkščiai, padėsite savo organizmui su juo kovoti“, – teigia mitybos specialistas, VU Medicinos fakulteto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas prof. dr. Rimantas Stukas.

Šiuolaikinis gyvenimo tempas ir nesubalansuota mityba veda prie dažnėjančių širdies ir kraujagyslių ligų. Naujausi tyrimai atskleidė, kad šių ligų gali padėti išvengti pilno grūdo produktais praturtinta mityba. Kompanijos „Nesté“ ir Klyvlendo klinikos mokslininkai nustatė, kad antsvorio turintiems žmonėms iki 50-ies metų širdies ir kraujagyslių ligų rizika žymiai sumažėja, jeigu jų mityboje rafinuotų grūdų produktai pakeičiami pilno grūdo produktais.

Dėl rudeninio oro ir jame tvyrančių bakterijų, dažnas namuose susiduria su nemalonia problema – supelijusia duona. Rudens drėgmė ir šildomos patalpos sukuria palankesnes sąlygas pelėsiui veistis ir plisti. „Gardėsio“ duonos ekspertas Tadas Aleknavičius, „Fazer Lietuva“ gamybos vadovas, pataria, kaip tinkamai laikyti duonos gaminius, kad šie nepelytų ir ilgiau išliktų švieži.

Duonos lentynos tiesiog pribloškia savo produktų gausa, todėl pasirinkti tinkamą gaminį, kuris būtų naudingiausias mūsų sveikatai, - tikras iššūkis. Vis dėlto, specialistų teigimu, jam įveikti užtenka vos kelių svarbiausių taisyklių, rašoma išplatintame pranešime spaudai.

Nuo seno lietuviai tikėjo, kad šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šv. Agotos duona populiari ir šiandien. Kokią naudą šis kasdienis produktas duoda mūsų organizmui, kokių gerų savybių ji turi, aiškina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vida Jarošienė.

Prekybos tinklo „Maxima" duomenimis, duonos suvartojimas šalyje jau kelerius metus išlieka stabilus – pastaruosius ketverius metus parduodami duonos kiekiai tinklo parduotuvėse beveik nekinta. Tačiau pastebima tendencija, kad pastaraisiais metais sparčiai populiarėja „sveika" duona – t. y. duona su grūdais ar sėklomis, ir vis daugiau suvartojama šviesios duonos. 2011 ir 2012 metais labiausiai augo juodos duonos su įvairiais grūdais pardavimai, o pernai ir šiemet – šviesios.

Smulkieji duonos kepėjai savo produkcijos paklausa nesiskundžia. Jie sako turintys ištikimų pirkėjų, kurie ieško norimo gaminio, o šį dažniausiai rekomenduoja jau paragavusieji. Tiesa, klientus vilioję kelerius ar net keliolika metų, atsipalaiduoti mažieji duonkepiai negali, nes rezultatus lemia ne vien jau turimas įdirbis, praneša LTV „Panorama“.

Viena didžiausių duonos gamintojų Lietuvoje „Vilniaus duona“ dėl pingančių miltų mažina kai kurių savo produktų kainas.

Vakarų Afrikoje esančios Gambijos valstybės, kurioje gyvena per 0,5 mln. gyventojų, parduotuvėse jau galima įsigyti juodos lietuviškos duonos.
Skalsi rokiškėnų duona tapo paklausi ir Afrikoje – Gambijos šalies sostinėje Bandžulyje, Serekudoje bei kituose miestuose. Pagal tik rokiškėnams žinomus receptus paruošta duonos masė formuojama, kepama. Po valandėlės ji ruošiama kelionei į vieną skurdžiausių pasaulio šalių, praneša LTV „Šiandien“.