Zarasų rajono Suvieko kaime gyvenančiai Valdai Černiauskienei 2017 metų gruodžio 17 diena ilgai įstrigs atmintin – tą dieną moteriai buvo pranešta, kad ji serga gimdos vėžiu. Tačiau ne vienerius metus medicinos srityje dirbusi Valda nė neįtarė, jog vargai prasidės jau visai netrukus: pašalinus gimdą atsivėrė niekaip negyjanti žaizda.

Nuo Viduržemio jūros krantų atkeliavęs ir mūsų kraštuose sėkmingai prigijęs burokėlis - Lietuvoje ilgametes maisto tradicijas turinti daržovė, rašoma pranešime spaudai.

Lietuvoje vis dar yra medinių geležinkelio pabėgių, kurių sudėtyje yra vėžį sukeliančių medžiagų. Šią problemą prieš penkerius metus apsiėmė spręsti Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkai, naudodami kenksmingas medžiagas skaidančius grybus. Šiemet jie kartu su italų tyrėjais, „Lietuvos geležinkeliais“ ir įmone „Biocentras“ ėmė taikyti platesnį sprendimą – savotišką biologinį „internetą“, kurį sudaro taršias medžiagas skaidantys augalai, grybai ir bakterijos.

Pernai pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamą storosios žarnos vėžio prevencinę programą pasitikrino 230 tūkstančių žmonių. Tai tėra ketvirtadalis iš beveik milijono Lietuvos gyventojų, kurių amžius atitinka šios programos tikslinę grupę. Specialistai ragina žmones aktyviau rūpintis savo sveikata ir nedelsti tikrintis dėl vėžio.

Specialistai pastebi, kad vyrų ir moterų sirgimas onkologinėmis ligomis gana skirtingas įvairiais aspektais. Ir tam paaiškinti vis daugėja naujausiais mokslo pasiekimais pagrįstų argumentų.

Kartais informacijos apie ligą trūkumas arba neteisingos žinios lemia tai, jog net sergant delsiama kreiptis į gydytojus. Tad prasidėjus saulėtajam sezonui supažindiname su keturiais svarbiausiais faktais apie dažniausiai diagnozuojamą odos vėžio formą – bazalinių ląstelių karcinomą, paprasčiau vadinamą – bazaliomą.

Nacionaliniame vėžio institute (NVI) pirmą kartą multidisciplininės komandos aptarime dalyvavo užsienio ekspertai. Vienas žymiausių krūties vėžio specialistų Europoje Bazelio universiteto profesorius Beatas Thiurlimanas, kuris dirba Šveicarijos klinikinių vėžio tyrimų grupėje ir yra San Galeno (Šveicarija) regioninės ligoninės Krūties centro vadovas, ir jo kolegė prof. Rachel Hiltebrand drauge su NVI specialistais aptarė individualias pacienčių gydymo strategijas.

Nors diskusijos apie onkologines ligas retai trykšta optimizmu, tačiau vis dažniau jas įveikę žmonės įrodo, kad vėžys gali pasiduoti moderniems gydymo metodams, o pašalinius poveikius sumažina naujausi mokslo pasiekimai.

Nuo 2004 metų Lietuvoje vykdoma Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta merginoms ir moterims nuo 25 iki 60 metų, kurios gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Ji, pasak Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (Ligoninės) medikų, padeda išgelbėti tūkstančius laiku pasitikrinusių moterų, tačiau specialistai pabrėžia, kad, jei šio pradinio tyrimo metu aptinkama pakitimų – tai jokiu būdu ne nuosprendis, nes pats onkocitologinis testas padeda įvertinti tolimesnių tyrimų poreikį, tačiau juo negalima nustatyti gimdos kaklelio vėžio.

Keičiantis žmonių seksualiniams įpročiams manoma, jog šios lokalizacijos vėžį, be svarbiausių burnos vėžio rizikos veiksnių tabako ir alkoholio, gali išprovokuoti ir ŽPV infekcija. „ Savo praktikoje vis dažniau gydome jaunesnio nei įprasta amžiaus pacientus, kurie nėra rūkaliai ar alkoholio mėgėjai“, – sako Nacionalinio vėžio instituto Galvos-kaklo ir odos navikų chirurgijos skyriaus vedėja gydytoja Jolita Gibavičienė.