Plaučių vėžys – viena dažniausių ir agresyviausių onkologinių ligų. Naujausiais Lietuvos Higienos instituto duomenimis mūsų šalyje kiekvienais metais diagnozuojama apie pusantro tūkstančio naujų plaučių vėžio atvejų ir net apie 1300 susirgusiųjų nuo šios ligos miršta. Daugiau apie šią ligą, jos rizikos veiksnius ir naujausius gydymo metodus pranešime spaudai pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės (LSMUL) Kauno klinikos Krūtinės ląstos navikų teminės grupės ir Pulmonologijos klinikos Krūtinės onkologijos ir intervencinės pulmonologijos sektoriaus vadovas gydytojas pulmonologas, onkologas-chemoterapeutas prof. Marius Žemaitis ir Minimaliai invazinių radiologinių procedūrų sektoriaus vadovas (MIRP) gydytojas radiologas dr. Aurimas Mačionis.

Nacionalinis vėžio institutas skelbia, jog kiekviena moteris turi apie 10 proc. riziką susirgti krūties vėžiu. Tai daugiausiai registruojamas moterų onkologinis susirgimas pasaulyje. Gydytojai teigia, jog nors Lietuvoje yra prieinami visi tyrimai, reikalingi krūties vėžio diagnostikai, tik 26 proc. šalies moterų atvyksta prevenciškai pasitikrinti pagal valstybės remiamą krūties vėžio programą. Specialistai pabrėžia, kad krūties ligų diagnostikoje labai svarbi ir savityra: moterys raginamos kartą per mėnesį atlikti krūties apčiuopą, kad geriau pažintų savo kūną ir lengviau laiku pastebėtų pasikeitimus.

VUL Santaros klinikose pirmą kartą Baltijos šalyse atliktos inkstų ir kepenų vėžio abliacijos procedūros (vėžinių ląstelių naikinimo) pasitelkiant inovatyvią navigacijos sistemą.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 18 tūkst. naujų vėžio atvejų. Šiandien daugybė onkologinių ligų, pritaikius inovatyvius gydymo metodus, gali būti sėkmingai išgydomos ar kontroliuojamos. Tačiau daugelis joms gydyti skirtų naujausių vaistų – pacientams Lietuvoje vis dar nepasiekiami, rašoma pranešime spaudai.

Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1 500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų – daugiau nei 60 proc. jų aptinkami jau pažengusiose stadijose, kai vėžys yra beveik neišgydomas. Pagrindinė problema yra tai, jog šio tipo vėžio gydymas yra efektyviausias ankstyvose stadijose, tačiau tuo metu jis žmogui nesukelia jokių simptomų ir yra sunkiai aptinkamas. Specialistai tikina, jog svarbiausia priemonė užkirsti vėžiui kelią yra ligos prevencija, kurią itin neigiamai paveikė ekstremalios situacijos.

Paveldimo vėžio atvejais dažniausiai kalbama apie genų mutacijas, kurios didina riziką susirgti krūties, kiaušidžių, prostatos, rečiau – kasos vėžiu. Tačiau visais atvejais paveldimos genų mutacijos nulemia ne ligą, o tik polinkį ja susirgti. Tad ką daryti sužinojus apie riziką susirgti? Pranešime spaudai dalijamasi 7 patarimais.

Kasmet Lietuvoje nustatoma pusketvirto šimto melanomos – agresyviausio odos vėžio – atvejų. Onkologai visame pasaulyje nerimauja, kad nemaža dalis melanomos atvejų per COVID–19 pandemiją liko nediagnozuota, tad ir Lietuvos skaičiai gali ūgtelti.

Keturmetis Denis kovoja su piktybiniu kaulų vėžiu, dar vadinamu Evingo sarkoma. Vienintelis būdas išsaugoti rankytę yra daug kainuojanti operacija Austrijoje esančioje klinikoje. Tėvai turi dvi savaites surinkti 35 tūkst. eurų. Padėti gali kiekvienas, prisidėdamas nors ir nedidele suma.

P. Aldona prieš metus išgirdo III stadijos burnaryklės naviko diagnozę. Po sėkmingo chirurginio gydymo, kuomet iškart atlikta ir rekonstrukcinė operacija, garbaus amžiaus moteris šiandien džiaugiasi įprastu gyvenimu. Vilnietė yra viena iš beveik 400 pacientų, kuriems kasmet nustatomas galvos–kaklo srities vėžys – viena labiausiai matomų, tačiau vėlyvų stadijų diagnozuojamų ligų.

Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, gimdos kaklelio vėžys kasmet diagnozuojamas daugiau nei 61 tūkst. Europos moterų. Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vieni didžiausių Europoje. Per metus mūsų šalyje diagnozuojama 400-500 naujų šio vėžio atvejų, iš kurių pusė baigiasi mirtimi. Anot Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytojos akušerės-ginekologės prof. Žanos Bumbulienės, tai dramatiški skaičiai, tačiau baisių šios ir kitų ligų sukėlėjo – žmogaus papilomos viruso (ŽPV) – pasekmių galima nesunkiai išvengti.