„Su vėžiu reikia susidraugauti. Jis gyvena mano sąskaita, jeigu aš pats mirsiu, kaip jis tada gyvens? Kuo aš ilgiau gyvenu, tuo jam geriau“, – juokiasi septyniasdešimtmetis latvis Janis (pavardė redakcijai žinoma), su prostatos vėžiu sėkmingai kovojantis jau nuo 2011 m. Atsitiktinai diagnozę išgirdęs vyras ją priėmė ramiai ir ragina kitus nepanikuoti bei pasitikėti medikais.

Statistika rodo, kad bazalioma, arba odos vėžys, yra dažniausia iš vėžinių ligų – ji sudaro 25 proc. visų onkologinių susirgimų ir 75 proc. visų odos vėžio atvejų. Medikai primena, jog jei pats pacientas nepastebės pirmųjų požymių ir laiku nesikreips pagalbos, specialistai gali būti bejėgiai.

Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis pamažu didėja, tačiau mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai yra stabilūs, o tarp moterų net stebima mažėjimo tendencija – tokius duomenis atskleidė susisteminti 2012-2015 m. Vėžio registro duomenys.

Šiemet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis finansuojamoje storosios žarnos vėžio prevencinėje programoje dalyvavo net 17 tūkst. žmonių daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai ragina ir kitus gyventojus nedelsti ir nemokamai pasitikrinti dėl šios klastingos ligos.

Nors Lietuvoje nemokamai pasitikrinančių dėl gimdos kaklelio vėžio moterų skaičius kasmet išlieka stabilus, ligonių kasų specialistai ir medikai sunerimę – dėl šios klastingos onkologinės ligos šiemet prevencinėje programoje sudalyvavo tik kas ketvirta tikslinio amžiaus gyventoja. Moterys raginamos nedelsti ir susirūpinti savo sveikata jau šiandien.

Su didžiausia rizika susirgti krūties vėžiu susiduria 50 m. sulaukusios ir vyresnės moterys, tačiau tikrintis jos neskuba – nemokama prevencijos programa pasinaudoja tik kas antra. Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytoja chirurgė dr. Daiva Gudavičienė reguliariai tikrintis rekomenduoja pradėti kur kas jaunesnėms moterims. Ji pataria jau 20-metei susiformuoti įprotį kartą per mėnesį atlikti krūtų savityrą, o nuo 30-ies – reguliariai tirtis pas gydytoją, mat tokiame amžiuje krūties vėžys jau ne retenybė. 

„Pastaraisiais metais gyvenimas buvo toks turiningas, kad aš neturėjau laiko sirgti“, - istoriją apie laimėtą kovą su vėžiu pradeda Aušra Bružienė. Moteriai buvo diagnozuotas III stadijos krūties vėžys, ji perėjo visus vėžio gydymo etapus, galiausiai buvo atlikta ir krūties rekonstrukcija. Duodama interviu BENU vaistinės žurnalui „Laikas sau“, A. Bružienė pasakojo, kad nepasiduoti ne tik ląsteles, bet ir viltį gyventi naikinančiai ligai padėjo darbo terapija ir šeima.

Kasmet apie 3 tūkst. vyrų Lietuvoje išgirsta prostatos vėžio diagnozę, iš kurių daliai liga jau būna išplitusi. Metastazės gali atsirasti per mažiau nei 1,5 metų, todėl gydant ligą svarbiausia yra atitolinti jos plitimą išsaugant paciento gyvenimo kokybę ir prailginant jo gyvenimo trukmę. Pasaulyje jau yra prieinami naujausi vaistai, padedantys pasiekti šio tikslo, tačiau Lietuvoje pacientai šios galimybės dar laukia.

Rugsėjo mėnuo – piktybinių kraujo ligų žinomumo mėnuo. Lietuvoje kasmet kraujo vėžiu suserga apie pusantro tūkstančio žmonių. Medikų teigimu, susirgusiems šia liga ne visada padeda gydymas vien vaistais (chemoterapija, imunoterapija), daliai jų gali padėti tik donoro kaulų čiulpų transplantacija.

Premjeras Saulius Skvernelis žurnalistams pranešė, kad jam diagnozuota limfoma – kraujo vėžys.

Puslapis 1 iš 11
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24