Mokslininkai skaičiuoja, kad 30% JAV gyventojų kenčia nuo vorų fobijos, nepaisant to, kad žmogus turi daugiau šansų nužudyti vorą nei šis gali įkąsti. Žmonėms baimė kelia diskomfortą: pasireiškia nerimas, įsitempia nervų sistema, padidėja adrenalino kiekis kraujyje, jaučiami skrandžio spazmai, pykinimas ir pan. Jeigu žmogus bijo vorų, būtina pašalinti baimę keliančias priežastis.

Ankstyvą gegužės 15 d. rytą Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) lektorė Renata Mackevičienė kartu su vyru, Lietuvos ornitologų draugijos nariu Marijonu vykdydama paukščių stebėseną (monitoringą) Trakų rajono apylinkėse sutiko Lietuvoje labai retą svečia – rudąjį lokį (Ursus arctos), kuris yra įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą.

Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Kontrolės organizavimo skyriaus specialistai nustatė, kad Radviliškio rajone netinkamai, pažeidžiant įstatymus eksploatuojamas karjeras. Atsakingam asmeniui surašytas protokolas, be to už išgautas iškasenas paskaičiuota mokesčių padidintu tarifu už daugiau kaip 20 tūkstančių eurų.

Šylant orams, kyla žolės gaisrų pavojus. Kiekvieną pavasarį šalyje tyčia padegama nemažai pernykštės žolės plotų. Nors kai kuriuose regionuose tai nuo seno siejama su apsileidusio ūkininko įvaizdžiu, tačiau tebėra vietovių, daugiausia Rytų Lietuvoje, kur šis įprotis dar giliai įsišaknijęs.

Prasidėjus pavasariui – prasideda ir Sosnovskio barščių vegetacija, todėl LR aplinkos ministerija kviečia stoti į kovą su šiais labai sparčiai plintančiais bei pavojingais invaziniais augalais, keliančiais daug rūpesčių ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse.

Jau beveik įpusėjo tas trumpas laikotarpis, kai, bundant pavasariui, iš klevų tekinama sula. Po savaitės kitos „prabus“ ir beržai. Jie sulauks dar daugiau sulos tekintojų. Gamtosaugininkai primena, kad tekinti sulą galima toli gražu ne iš kiekvieno po ranka pasitaikiusio klevo ar beržo.

Prie Kambodžos krantų tarp koralų esančioje tamsioje angoje slepiasi maždaug 18 centimetrų dydžio gyvūnas arklio galva ir riesta uodega, kuris vos išdrįsęs palikti savo slėptuvę visus sužavi neįtikėtinu grakštumu.

Lietuvos zoologijos sodas 2017-uosius metus pasitiko savo auginamų gyvūnų kolekciją papildęs įspūdingu paukščiu – baltąja pelėda (lot. Bubo scandiacus). Baltosios pelėdos patelė išsirito 2015 m. liepą ir į Kauną atkeliavo iš Talino zoologijos sodo. Naujoji gyventoja drąsiai elgiasi naujuose namuose, ramiai reaguoja į lankytojus bei darbuotojus. Baltosios pelėdos yra vienos didžiausių ir stambiausių iš savo šeimos paukščių. Gamtoje gyvena arktiniuose regionuose Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, o Lietuvoje pastebimos labai retai. Suaugę patinai nuo patelių skiriasi tuo, kad baltame apdare turi mažiau juodų dėmelių. Mokslininkų duomenimis, ši rūšis gamtoje išgyvena apie 10 metų, o nelaisvėje – net 28 metus.

Rytoj, gruodžio 15 d., įsigalioja draudimas žvejoti vėgėles. Siekiant apsaugoti neršiančias vėgėles, jų žvejyba draudžiama iki sausio 15 d. Kadangi 2017 m. sausio 15 d. bus sekmadienis, ši diena į draudimo laikotarpį neįskaičiuojama, todėl sausio 15-ąją vėgėles jau bus galima gaudyti.

Mūsų šalyje lengvųjų plastikinių maišelių, kurių žmonės nusiperka parduotuvėse prie kasų ar gauna nemokamai, praėjusiais metais, prekybos įmonių pateiktais duomenimis, panaudota mažiau negu užpernai. Jeigu per 2014-uosius vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 40 lengvų (15-50 mikronų storio) ir apie 260 labai lengvų (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelių, tai 2015 m. atitinkamai 37 ir 239.Nors, atrodytų, tie vienam gyventojui tenkantys skaičiai ir nedaug sumažėjo, bet šalies mastu jie gana svarūs – pernai tokių maišelių sunaudota keliomis dešimtimis milijonų mažiau negu 2014 m. Todėl tos kelios dešimtys milijonų nenugulė sąvartynuose ir neužteršė aplinkos.