Lietuvos zoologijos sodas 2017-uosius metus pasitiko savo auginamų gyvūnų kolekciją papildęs įspūdingu paukščiu – baltąja pelėda (lot. Bubo scandiacus). Baltosios pelėdos patelė išsirito 2015 m. liepą ir į Kauną atkeliavo iš Talino zoologijos sodo. Naujoji gyventoja drąsiai elgiasi naujuose namuose, ramiai reaguoja į lankytojus bei darbuotojus. Baltosios pelėdos yra vienos didžiausių ir stambiausių iš savo šeimos paukščių. Gamtoje gyvena arktiniuose regionuose Eurazijoje ir Šiaurės Amerikoje, o Lietuvoje pastebimos labai retai. Suaugę patinai nuo patelių skiriasi tuo, kad baltame apdare turi mažiau juodų dėmelių. Mokslininkų duomenimis, ši rūšis gamtoje išgyvena apie 10 metų, o nelaisvėje – net 28 metus.

Rytoj, gruodžio 15 d., įsigalioja draudimas žvejoti vėgėles. Siekiant apsaugoti neršiančias vėgėles, jų žvejyba draudžiama iki sausio 15 d. Kadangi 2017 m. sausio 15 d. bus sekmadienis, ši diena į draudimo laikotarpį neįskaičiuojama, todėl sausio 15-ąją vėgėles jau bus galima gaudyti.

Mūsų šalyje lengvųjų plastikinių maišelių, kurių žmonės nusiperka parduotuvėse prie kasų ar gauna nemokamai, praėjusiais metais, prekybos įmonių pateiktais duomenimis, panaudota mažiau negu užpernai. Jeigu per 2014-uosius vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 40 lengvų (15-50 mikronų storio) ir apie 260 labai lengvų (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelių, tai 2015 m. atitinkamai 37 ir 239.Nors, atrodytų, tie vienam gyventojui tenkantys skaičiai ir nedaug sumažėjo, bet šalies mastu jie gana svarūs – pernai tokių maišelių sunaudota keliomis dešimtimis milijonų mažiau negu 2014 m. Todėl tos kelios dešimtys milijonų nenugulė sąvartynuose ir neužteršė aplinkos.

Šiandien paskutinė lydekų žvejybos draudimo diena. Nuo balandžio 21 d. leidžiama žvejoti lydekas bei masalui naudoti žuvelę.

Balandžio 30 d., šeštadienį, visi gamtos ir pavasario mylėtojai kviečiami į tradicinę Plukių žydėjimo šventę Dūkštų ąžuolyne (Vilniaus raj.). Šiemet šis nemokamas renginys kaip niekad gausus veiklomis – aktyviomis, įtraukiančiomis ir supažindinančiomis su visad įdomiu gamtos pasauliu. Renginys, skirtas visų amžių ir pomėgių dalyviams, tęsis nuo vidudienio iki pat saulės laidos!

Vakar Lietuvoje buvo švenčiama Gandro diena, arba Gandrinės, – baltųjų gandrų sugrįžtuvės. Šiemet pirmieji gandrai Dzūkijoje buvo pastebėti kovo 3 d., o Suvalkijoje – kovo 10 d. Tačiau visi gandrai, pasak gamtininko Selemono Paltanavičiaus, grįš tik po Velykų.

Sekmadienį visoje šalyje prasidėjo lydekų neršto apsaugos akcija „Lydeka-2016". Jos tikslas – užtikrinti besirengiančių neršti ir neršiančių lydekų apsaugą, pagausinti šių žuvų išteklius. Aplinkosaugininkai organizuos reidus, stebės vandens telkinius, ypač lydekų nerštavietes.

Plungėje, savaitgalį pastebėti į Babrungo upę tekantys naftos produktai. Ugniagesiai pastatė tampono užtvanką, o aplinkosaugininkai pradėjo teršėjo paiešką. Teršalai tekėti nustojo, o senos lietaus kanalizacijos apžiūra rezultatu nedavė. Įtariama, kad teršalai galėjo išsilieti iš kokios senos surūdijusios kuro talpyklos.

Praėjusį savaitgalį pasitvirtino Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) prieš pusantros savaitės atliktų tyrimų išvada, kad Gedimino pilies kalno šiaurinio šlaito vakarinės dalies deformacijos yra aktyvios – nuslinko paviršinis sluoksnis.

Nuo pirmadienio, vasario 15 d., iki vasario 29 d. visoje šalyje bus skaičiuojami šernai. Remiantis jų apskaitos rezultatais, bus nustatytos tolesnės priemonės šių gyvūnų populiacijai reguliuoti ir priimti sprendimai, kaip veiksmingiau užkirsti kelią afrikiniam kiaulių marui plisti. Šernų apskaita bus vykdoma įgyvendinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus sprendimą.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24