Evan­ge­li­ja, skel­bian­ti, kad „Žo­dis ta­po kū­nu ir gy­ve­no tarp mū­sų“ (J1, 14), in­for­muo­ja, jog tai, apie ką bu­vo pra­ne­ša­ma, ta­po re­a­ly­be. 2016 m. va­sa­rį Tra­kų Vo­kė­je pri­sta­ty­da­ma kny­gą „Tiš­ke­vi­čių kop­ly­čia Vo­kė­je“ už­si­mi­niau, kad iš pri­va­čių lė­šų - tarp jų ir gra­fų Tiš­ke­vi­čių pa­li­kuo­nių bei va­di­na­mų­jų „ply­te­lių“ - su­re­mon­tuo­ta­me pa­sta­te pa­vy­ko pa­gal ori­gi­na­lą at­kur­ti al­to­rių, ku­rio ši šven­to­vė ne­te­ko už­da­ryta 1951-ai­siais. 

Sausio 1-ąją – Pasaulinę Taikos dieną ir Lietuvos vėliavos dieną – sostinės Gedimino bokšte iškelta 2017-ųjų Lietuvos vėliava. Kol keletas Garbės sargybos kuopos karių žygiavo į bokštą iškilmingai pakeisti praėjusių metų Trispalvę į 2017-ųjų metų Lietuvos vėliavą, kalno papėdėje prie Gedimino paminklo susirinkę vilniečiai kartu su vyrų choru „Aidas“ sutartinai pakiliai dainavo „Vai, ko nusižvengei, bėrasai žirgeli“ ir kitas patriotines dainas.

Vilniaus kraštas ypatingai pažymėtas poezijoje – mūsų kraštą buvo įsimylėję didis Adomas Mickevičius, Czesław Miłosz, nepamirštamas Slawomiras Worotyński...

Nors Lietuvos lenkų mažuma lenkų bendruomenėms už Lenkijos ribų dažnai rodoma kaip puikus organizuotumo ir aktyvumo pavyzdys, o lenkų kultūrinis gyvenimas Lietuvoje verda, vis dar nėra profesionalaus Lietuvos lenkų teatro.

„Aš stengiuosi nežiūrėti į gerus paveikslus todėl, kad jie gadina nuotaiką. Nusimeni ir galvoji: „Visą gyvenimą nugyvenau ir tikriausiai nespėsiu kažko tokio gražaus nutapyti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai sako lenkų kilmės menininkas Viktor Šocik. Šis Vilniaus dailės akademijos absolventas, Lietuvos dailininkų Sąjungos narys yra vienas iš Lietuvoje vertinamų profesionalių menininkų.