Š. m. liepos 31 d. Nemenčinėje įsikūrusiame Vilniaus krašto etnografiniame muziejuje įvyko dailininko Miroslavo Brižio tapybos parodos „Gamtos interpretacijos“ atidarymas. Tai pirmoji dailininko paroda šiame muziejuje.

Liepos 18 dieną įspūdinguose Jašiūnų dvaro rūmuose vyko literatūros renginys - Teresos Markevič (nuotr.) poezijos tomelio „Gintaro šalyje“ (W bursztynowym kraju) pristatymas.

Šiandien Kultūros ministerijoje vyko į Lietuvą iš Austrijos parvežtos unikalios vėlyvosios gotikos (XVI a.) medžio skulptūros „Prisikėlęs Kristus“ pristatymas ir jos perdavimas Lietuvos nacionaliniam dailės muziejui.

Akivaizdu, kad kultūros namai jau ano meto žmonėms buvo būtini. Šiauliečiai norėjo aktyviai burtis į bendrų interesų grupes bei užsiimti kultūrine veikla: jiems rūpėjo bendravimas tarpusavyje, savęs tobulinimas, lietuvių liaudies dainos, šokiai, vaidyba, taip pat ir kita meninė saviraiškos veikla. Sovietmečio pradžios Lietuvoje kultūros namai, nors ir buvo sumanyti kaip ideologinio poveikio liaudžiai židiniai, tačiau pro totalitarinį gaubtą gyvenimas kartais prasiverždavo. Partijos ideologai turėjo planų, bet gyvenimas ėjo savo vaga. Žinoma, ten vykdavo ne tik revoliucijos metinių minėjimai, bet ir miesto švietimo įstaigų šventės, teminiai vakarai, pasilinksminimai – pirmosios diskotekos, susiėjimai, bendravimas su įdomiais žmonėmis ir pan. (COLLOQUIA, Nr. 21, p. 140). Kultūrinis gyvenimas ankstesniais laikais norėjo augti, todėl tam buvo reikalingos realiai egzistuojančios patalpos – kultūros namų pastatas.

Holivudo žvaigždžių kalvėje kone kasdien įsižiebiant naujai žvaigždei, tampančiai geidžiamiausia filmavimo aikštelės viešnia, dalinamės penketuku aktorių, kurias stebėti turėtumėte pradėti dar šiandien. Jaunos, gražios ir velniškai talentingos moterys užtikrintai kopia karjeros laiptais, vieną po kito žiūrovams pristatydamos intriguojančius projektus ir versdamos įsiminti jų pavardes – tikėtina, jog po keleto metų būtent šis penketukas varžysis dėl geidžiamiausių kino pramonės apdovanojimų.

Kultūra apima ne tik žmonių meninę, švietimo ar kultūrinę veiklą, ji nuolat mus lydi ir nuo nė vieno asmens nėra atsiejama. Tai žmonijos kultūrinės vertybės, visuomenės nariams būdingos bendros įvairios materialinės ir dvasinės vertybės, normos, tradicijos ir papročiai, jų visuma. Kultūros sritys – plačios ir įvairios. Tai – menas, grožinė literatūra, fotografija, teatrai, bibliotekos, muziejai ir šokiai, dainos, renginiai bei įvairi kita meninė saviraiškos veikla. Žmonės gerbia ir puoselėja kultūrą, o jos funkcionavimas leidžia kurti. Akivaizdu, kad kultūros centras turi didelę reikšmę kultūroje kaip institucija, kuri tenkina žmonių poreikius ir tikslus, organizuoja visuomenės bendradarbiavimą, vysto kultūrą, meną ir švietimą. Kultūros centras yra reikalingas gyventojams, jis – vienas iš svarbiausių kultūros židinių mieste.