Kultūra http://l24.lt Sat, 20 Apr 2019 23:26:29 +0300 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt Prezidentė su dienos centrų vaikais ruošėsi Velykoms http://l24.lt/lt/kultura/item/297242-prezidente-su-dienos-centru-vaikais-ruosesi-velykoms http://l24.lt/lt/kultura/item/297242-prezidente-su-dienos-centru-vaikais-ruosesi-velykoms Prezidentė visiems palinkėjo gražių ateinančių Velykų, kad didžioji pavasario šventė suburtų artimuosius, o visų energiją, mintis ir nuotaiką pakeltų geriems darbams ir tauriems siekiams

Prezidentė Dalia Grybauskaitė kartu su vaikų dienos centrų auklėtiniais dalyvavo velykinėse edukacinėse dirbtuvėse.

Pasak šalies vadovės, Velykos - mus visus sujungianti šventė. Nors kiekviename krašte ir šeimoje ji yra savita, turime ir bendrų velykinių tradicijų, kurios mus vienija - dalinimasis margučiu nuo seno simbolizuoja darną ir vienybę.

Valstybės pažinimo centre vykusiose dirbtuvėse tautodailininkai kartu su menininku Algirdu Gatavecku prezidentę ir vaikus mokė įvairių kiaušinių marginimo technikų, pynė verbas, gamino tradicinius velykinius karpinius.

Marginti kiaušinius vaikams padėjo ir grupė „Biplan“, kuri dirbtuvių dalyviams pristatė kampanijai „Už saugią Lietuvą“ dovanojamą dainą - „Nuo nulio iki mėnulio“. Naujausia grupės daina atkreipia dėmesį į žeminantį elgesį ir patyčias bei įkvepia siekti savo svajonių.

Kaip primena Prezidentės spaudos tarnyba, jau trejus metus ypatingas kampanijos „Už saugią Lietuvą“ dėmesys skiriamas sunkumus išgyvenantiems vaikams ir iniciatyvoms, kovojančioms su patyčiomis ir smurtu. Nuo pat kampanijos pradžios vaikų dienos centrų auklėtiniai - dažni svečiai Prezidentūroje, kur dalyvaudami įvairiuose renginiuose ir edukacinėse veiklose jie stiprina socialinius įgūdžius.

Prezidentė visiems palinkėjo gražių ateinančių Velykų, kad didžioji pavasario šventė suburtų artimuosius, o visų energiją, mintis ir nuotaiką pakeltų geriems darbams ir tauriems siekiams.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Kultūra Thu, 18 Apr 2019 18:18:45 +0300
200 metų dingusiu laikytas J. Rustemo paveikslas „Veneros gimimas“ bus rodomas muziejuje http://l24.lt/lt/kultura/item/297212-200-metu-dingusiu-laikytas-j-rustemo-paveikslas-veneros-gimimas-bus-rodomas-muziejuje http://l24.lt/lt/kultura/item/297212-200-metu-dingusiu-laikytas-j-rustemo-paveikslas-veneros-gimimas-bus-rodomas-muziejuje Iki šių metų gruodžio 31 d. J. Rustemo „Veneros gimimas“ bus eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijoje greta kitų dailininko kūrinių

Ketvirtadienį Vilniaus paveikslų galerijoje bus pristatomas vieno žymiausių XIX a. pradžios vilniečių, Vilniaus universiteto Piešimo ir tapybos katedros profesoriaus Jono Rustemo paveikslas „Veneros gimimas“ iš Ramučio Petniūno privačios kolekcijos.

Pristatyme dalyvaus Dailės muziejaus direktorius Arūnas Gelūnas, kūrinio savininkas kolekcininkas R. Petniūnas, J. Rustemo kūrybos tyrinėtoja Rūta Janonienė, Prano Gudyno restauravimo centro restauratorius Tomas Ručys.

J. Rustemas visų pirma žinomas kaip portretistas, tačiau yra nutapęs įvairaus žanro kūrinių, tarp jų - mitologinių kompozicijų. Varšuvos nacionaliniame muziejuje saugoma J. Rustemo ankstyvojo kūrybos periodo drobė „Dianos poilsis“. Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad Vilniuje buvo J. Rustemo tapytas paveikslas „Veneros gimimas“. Šis kūrinys iki šiol buvo laikomas dingusiu.

Kaip teigiama galerijos pranešime, Lietuvos dailės istorijos kontekste „Veneros gimimas“ yra įdomus ne tik kaip mitologinio žanro J. Rustemo kūryboje pavyzdys, bet ir kaip XIX a. pradžios Vilniuje dar gana retas moters aktas, tikėtina, tapytas iš natūros. J. Rustemas ne kartą piešė ir tapė aktus - tą liudija skirtingo laikotarpio dailininko kūriniai („Vergių pardavimas“, „Mauduolės“ ir kt.). Vilniaus universitete savo mokiniams jis taip pat duodavo piešti gyvą modelį. Tiesa, tuomet universitete aktams pozuodavo tik vyrai. Moterų aktai, kaip ir ankstesniais amžiais, buvo piešiami dailininkų dirbtuvėse, o jiems pozavo dailininkų žmonos ir mylimosios. Taip buvo ir šį kartą.

R. Janonienė, palyginusi Veneros atvaizdą su J. Rustemo tapytais portretais, pastebėjo jos portretinį panašumą su antrąja dailininko žmona Ona Pučinskaite-Zeidleriene. Yra išlikę du jos portretai, vienas jų saugomas Lietuvos dailės muziejuje. Našlę O. Zeidlerienę J. Rustemas vedė tik 1826 m., bet su ja artimai bendravo jau XIX a. pirmame dešimtmetyje. Vilniuje vieša paslaptis buvo tai, kad su šia moterimi J. Rustemas susilaukė dviejų vaikų, gimusių dar jos pirmam vyrui esant gyvam.

Paveikslo istorija dar nėra pilnai išaiškinta, tačiau yra pagrindo manyti, kad kūrinys buvo J. Rustemo mokinio Jono Banevičiaus rinkiniuose. Jį kolekcininkas įsigijo iš asmens, gyvenusio Vilniuje, Tilto g. 15. Teigiama, kad paveikslas ten buvo jau karo metais. XX a. pradžioje Tilto g. stovinčiame name, tuomet pažymėtame 19 numeriu, gyveno J. Banevičiaus marti Stefanija Banevičienė, kuri buvo paveldėjusi uošvio sukauptą meno kūrinių kolekciją ir netgi norėjo įkurti muziejų, bet vėliau kolekciją išpardavė.

Iki šių metų gruodžio 31 d. J. Rustemo „Veneros gimimas“ bus eksponuojamas Vilniaus paveikslų galerijoje greta kitų dailininko kūrinių.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Kultūra Thu, 18 Apr 2019 16:13:26 +0300
Kuriamas „Kakės Makės pasaulis“ http://l24.lt/lt/kultura/item/296840-kuriamas-kakes-makes-pasaulis http://l24.lt/lt/kultura/item/296840-kuriamas-kakes-makes-pasaulis Kuriamas „Kakės Makės pasaulis“

Lietuvos vaikams ir jų tėvams puikiai pažįstama Kakė Makė ir visas jos pasaulis nuo šiol bus matomas ne tik knygose ir TV laidose. Vilniaus ir Kauno „Akropoliuose“ dar šią vasarą duris atvers „Kakės Makės pasauliu“ pavadintos visai šeimai skirtos pramogų erdvės, kuriose vaikai kartu su tėvais atsidurs savo mylimų herojų pasaulyje. Tai žymės naujos „Alma littera“ įmonių grupės kompanijos „Alma littera pramogos“ veiklos pradžią.

„Kakė Makė šiandien yra populiariausias lietuviškas vaikams skirtas personažas: su juo galima susipažinti knygose, TV ekranuose, spektakliuose, žaidimuose, naudojant įvairius produktus, tad kitas natūralus plėtros žingsnis – į žaidimų erdves. Vaikai jau šiemet galės tapti Kakės Makės pasaulio dalimi – specialiai jiems sukurtose pramogų erdvėse žaisti, švęsti gimtadienius, lavinti vaizduotę ir kūrybiškumą“, – teigia „Kakės Makės“ prekės ženklą valdančios „Alma littera“ grupės generalinis direktorius Irmantas Švažas.

Pasak jo, „Kakės Makės pasauliai“ Vilniaus ir Kauno „Akropoliuose“ duris atvers jau šių metų rugpjūtį. Jose bus sukurta apie 20 darbo vietų, o bendra investicijų suma sieks 1,6 mln. Eur, skelbiama pranešime spaudai.

Naujos koncepcijos pramogų erdvės

Išskirtinė yra pati pramogų erdvių koncepcija. Jose vaikai galės ne tik žaisti, aktyviai pramogauti, švęsti gimtadienius ir kitas įvairias šventes, bet ir susitikti su mylimais herojais – pačia Kake Make, Netvarkos Nykštuku, Monstrais, Dantukų fėja, Piratais ir kitais. Atskirose salėse bus organizuojami įvairūs edukaciniai užsiėmimai.

Visos pramogos orientuotos į vaikus nuo 3 iki 10 metų. „Kakės Makės pasaulyje“ pagal knygos iliustracijas bus įrengtas Kakės Makės kambarys ir Nykštuko laboratorija – čia mažieji galės žaisti jiems patinkančius rolių žaidimus. Vyresniems vaikams įspūdį paliks kiti aktyvūs užsiėmimai – čiuožyklos, laipiojimas tinklais ir per įvairias kliūtis, kamuoliukų baseinai, čiuožimo lynu (angl. zip-line) trasa ir daugybė kitų pramogų. Patiems mažiausiems lankytojams – specialios erdvės su jiems dedikuotu žaidimų inventoriumi.

Abiejuose „Kakės Makės pasauliuose“ bus įrengtos scenos, kuriose vaikai galės stebėti spektaklius ar savo mėgstamų personažų pasirodymus, dalyvauti knygų pristatymuose ir kituose organizuojamuose renginiuose, patys šokti, dainuoti bei vaidinti.

Teminiuose gimtadienių kambariuose bus galima švęsti įvairias šventes, o nuobodžiauti neleis parengtos unikalios gimtadienių programos.

Erdvės stebina dydžiu

Kakės Makės pramogų erdvės bus įkurtos Vilniuje ir Kaune, prekybos ir pramogų centruose „Akropolis“. Sostinėje bus įrengta beveik 800 kvadratinių metrų ploto erdvė, Kaune – 700 kv. m. Jų architektūrinę koncepciją kuria UAB „AEXN“ ir jungtinė Tomo Grunskio, Jūratės Kindurytės ir Gabrielės Černiavskajos architektų komanda.

„Architektai turėjo sudėtingą užduotį – jiems reikėjo sukurti ne eilinius žaidimų kambarius, bet didžiules erdves, kuriose būtų numatyta daugybė aktyvių pramogų, įvairūs teminiai gimtadienių ir užsiėmimų kambariai, o pati aplinka leistų vaikams pasijusti patekus į jiems skirtą smagių žaidimų pasaulį, lavintų jų vaizduotę, kūrybiškumą, skatintų smalsumą, norą bendrauti su kitais žaidžiančiais vaikais bei pramogų erdvėje gyvenančiais personažais“, – sako „Alma littera“ įmonių grupės vadovas I. Švažas.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Kultūra Tue, 16 Apr 2019 16:06:14 +0300
Darbą pradeda kultūros ministro patarėja regionų kultūros politikos klausimais http://l24.lt/lt/kultura/item/295895-darba-pradeda-kulturos-ministro-patareja-region-kulturos-politikos-klausimais http://l24.lt/lt/kultura/item/295895-darba-pradeda-kulturos-ministro-patareja-region-kulturos-politikos-klausimais Karolina Narkevič

Antradienį pareigas pradėjo eiti kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko patarėja Karolina Narkevič. Ji bus atsakinga už regionų kultūros politiką ir tolygią kultūros paslaugų plėtrą Lietuvoje.

Nuo 2014 metų iki šiol K. Narkevič ėjo Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojos pareigas, prieš tai ji trejus metus vadovavo šios savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriui. Naujoji kultūros ministro patarėja yra įgijusi tarptautinių santykių ir kultūrologijos išsilavinimą Suomijos ir Lenkijos aukštosiose mokyklose, stažavosi Europos Parlamente.

K. Narkevič yra inicijavusi ir dalyvavusi rengiant bei įgyvendinant nemažai tarptautinių, tarpregioninių ir regioninių kultūros projektų.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Kultūra Wed, 10 Apr 2019 09:28:48 +0300
Ant Žaliojo tilto išvysime pirmąsias naujas instaliacijas http://l24.lt/lt/kultura/item/295364-ant-zaliojo-tilto-isvysime-pirmasias-naujas-instaliacijas http://l24.lt/lt/kultura/item/295364-ant-zaliojo-tilto-isvysime-pirmasias-naujas-instaliacijas Ant Žaliojo tilto išvysime pirmąsias naujas instaliacijas

Nuo pirmadienio ant sostinės Žaliojo tilto bus galima išvysti meninę instaliaciją – „Megarealybės gerumo aktyvatorius“. Keturios vėjarodės – drąsa, teisybė, ryžtas, sąžinė – ant tilto bus demonstruojamos iki rudens, o rugsėjį jas keis kito menininko laikinoji instaliacija.

Menininkas S. Paukštys sakė siekiantis atkreipti visuomenės dėmesį į svarbiausias visuomenės vertybes – drąsą, teisybę, ryžtą, sąžinę ir ragina aktyviau reaguoti į aplinką, puoselėti jas.

„Mano pasirinktos vertybės – drąsa, sąžinė, teisybė ir ryžtas – neatsitiktinės, nes jaučiu, kad dabartinei visuomenei jų labai trūksta, ypač vadovams, vedliams ar politikams. Mano kurtos vėtrungės primena, kad tos vertybės dar egzistuoja, o jų besikeičianti padėtis – aliuzija į tai, kad nėra vienos teisybės ar vienos drąsos, kad negali būti kategoriškų dalykų, nes kiekvienas elementas paprastai turi daug variantų. Tai ne tik kinetinė atrakcija tiesioginiame vertime, bet ir šiek tiek filosofinės potekstės“, – paaiškino menininkas Saulius Paukštys.

Šią idėją kūnu pavertė skulptoriaus Šarūnas Arbačiauskas.

„Kurdamas skulptūras, rėmiausi Sauliaus idėja, mano uždavinys sau buvo iliustruoti idėją, naudojant skulptūrinės išraiškos priemones: tūrį, aplinką, medžiagą, apžvalgos taškus, mastelį – tai mano darbo laukas. Tačiau teko kuriam laikui atsitraukti ir gerai pagalvoti. Kurdamas atsižvelgiau į kontekstą ir palikau keletą savo minčių“, – pasakojo skulptorius Šarūnas Arbačiauskas.

Nuo rugsėjo iki 2020 kovo mėn. vėjarodes pakeis Donato Norušio darbas „Šeima“. Tiek pirmoji, tiek antroji instaliacijos yra laimėjusios savivaldybės skelbtą konkursą, pagal kurio sąlygas laikinos instaliacijos ant tilto keisis kas pusmetį. Jaunosios kartos menininkas tikisi, kad jo instaliacija kvies analizuoti šeimos santykį su urbanistine vietove, vaizduos miesto daromą įtaką šeimai.

2019 metais Žaliojo tilto meninėms instaliacijoms miestas skirs daugiau kaip 28 tūkst. Eur. Šiemet bus skelbiamas naujas konkursas, po kurio paaiškės, kokios kitos instaliacijos bus eksponuojamos ant tilto 2020-aisiais metais, skelbia Vilniaus miesto savivaldybė.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Kultūra Sat, 06 Apr 2019 10:17:19 +0300
Aptartos platesnių Lietuvos ir Kazachstano kultūrinių ryšių galimybės http://l24.lt/lt/kultura/item/295127-aptartos-platesniu-lietuvos-ir-kazachstano-kulturiniu-rysiu-galimybes http://l24.lt/lt/kultura/item/295127-aptartos-platesniu-lietuvos-ir-kazachstano-kulturiniu-rysiu-galimybes Susitikime aptartos platesnių Lietuvos ir Kazachstano kultūrinių ryšių galimybės, taip pat skatinant glaudžiau tiesiogiai bendradarbiauti atskiras abiejų šalių kultūros įstaigas, kaip nacionaliniai muziejai ir teatrai

Lietuvos ir Kazachstano kultūriniai ryšiai nuolat pasipildo naujais akcentais, leidžiančiais geriau pažinti vieni kitus, pabrėžta ketvirtadienį vykusiame kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko susitikime su Kazachstano ambasadoriumi Viktoru Tembirbajevu.

Praėjusią vasarą Kazachstane vyko Lietuvos kultūros tarybos finansuota jaunimo ekspedicija „Misija Sibiras“, kurios metu lankytos ir tvarkytos lietuvių tremtinių palaidojimo vietos.

Šį penktadienį Lietuvoje prasideda Kazachstano kino savaitė. Jos metu bus galima pamatyti 7 naujus šioje šalyje sukurtus filmus, daugiausia istorine tematika.

Susitikime aptartos platesnių Lietuvos ir Kazachstano kultūrinių ryšių galimybės, taip pat skatinant glaudžiau tiesiogiai bendradarbiauti atskiras abiejų šalių kultūros įstaigas, kaip nacionaliniai muziejai ir teatrai.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Kultūra Thu, 04 Apr 2019 19:43:02 +0300
Pasitinkant pavasarį - nauji pašto ženklai starkui, busilui ar gužučiui http://l24.lt/lt/kultura/item/295019-pasitinkant-pavasari-nauji-pasto-zenklai-starkui-busilui-ar-guzuciui http://l24.lt/lt/kultura/item/295019-pasitinkant-pavasari-nauji-pasto-zenklai-starkui-busilui-ar-guzuciui Pašto ženklų autorė - Martyna Kašinskaitė, serijoje - du pašto ženklai po 0,75 Eur, jų tiražas - po 30 tūkst. vnt.

Lietuvos paštas po 6 metų pertraukos penktadienį vėl išleidžia Lietuvos nacionaliniam paukščiui gandrui skirtą pašto ženklų seriją ir pirmosios dienos voką.

Penktadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais „Europa. Nacionalinis paukštis“ pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.

Pašto ženklų autorė - Martyna Kašinskaitė, serijoje - du pašto ženklai po 0,75 Eur, jų tiražas - po 30 tūkst. vnt.

Pašto ženklas su baltuoju gandru Lietuvos pašto paskutinį kartą buvo išleistas 2013 m., o su juoduoju gandru dar seniau - 1991 m.

Per metus valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas išleidžia 25-27 pašto ženklus.

Tikima, kad Žemaitijoje - „gundru“, „gužučiu“, Dzūkijoje - „busilu“, Suvalkijoje - „garniu“, Aukštaitijoje - „starkumi“ vadinamas paukštis ant uodegos parskraidina pavasarį, todėl nuo senų laikų kaimo žmonių buvo labai mėgstamas.

Baltasis gandras nebijo žmonių kaimynystės, todėl įsikuria gyvenamose vietovėse, tačiau prasimaitinimui jam būtinos ganyklos ar drėgnos pievos ir balos, kuriose gaudo vabzdžius, kitus bestuburius, žuvis, varliagyvius, ant žemės perinčių paukščių jauniklius, kartais - peles, žiurkes ir įvairius roplius. Kitaip, nei įprasta vaizduoti pasakose ar paveikslėliuose, varlės sudaro tik nežymią šio raudonkojo raciono dalį.

Gandrams dažniausiai įsikurti padeda žmonės, ant aukšto statinio ar medyje įkeldami lizdų pagrindus - ratą ar akėčias. Radę tokį įtvirtinimą, gandrai susineša gana dideles šakas, vėliau ant jų krauna velėną, šieno gumulus, sausą mėšlą ir kt. Lizdą stato nuolat, net ir kai jaunikliai auga. Gyvendami ilgus metus tame pačiame lizde ir jį remontuodami, gandrai sumeistrauja didžiulį statinį - lizdas, ypač permirkęs per liūtį, gali sverti iki 2 tonų. Gandralizdyje patinas ir patelė apie mėnesį peri 3-5 kiaušinius, iš kurių išsiritę gandriukai lizdą palieka po 55 dienų.

Baltojo gandro ir lietuvio kaimynystė nieko nestebina, nes mūsų šalyje gandrų tankumas yra didžiausias visame jų perėjimo areale: nors daugumoje Europos valstybių baltieji gandrai yra gerokai retesni, ar net ant išnykimo ribos, Lietuvoje jų populiacija siekia 19-20 tūkst. perinčių porų. Tai reiškia, kad kol kas dar sugebama išlaikyti sveiką žmogaus veiklos ir natūralios gamtos pusiausvyrą. Baltasis gandras yra pripažintas Lietuvos nacionaliniu paukščiu, tiesa, jis tokiu laikomas ir Lenkijoje, Baltarusijoje bei Vokietijoje.

Senyvi žmonės vis dar stengiasi palaikyti šią nebylią draugystę, nes tikima, kad gandralizdis ant stogo - ne tik sodybos puošmena, bet ir šeimyninės santarvės bei ištikimybės simbolis. Deja, urbanizacija lėmė, kad apie 50 proc. Lietuvos gandrų lizdus suka ant elektros stulpų, medžiuose - 21 proc., ant kitokių stulpų ar iškilusių vietų - 12 proc., o ant vandens bokštų ar pastatų - tik po 9 proc.

Įdomūs faktai. Baltasis gandras kasmet įveikia net 11 tūkst. km kelionę tam, kad pavasarį grįžtų į gimtuosius namus ar rudenį pasiektų žiemavietes. Baltojo gandro patinas pirmasis grįžta užimti gimto lizdo, nes žiemoja atskirai nuo patelės. Vasarą gandro racioną net 80 proc. sudaro žiogai. Baltasis gandras gali gyventi ilgiau nei 30 metų.

]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Kultūra Thu, 04 Apr 2019 11:30:04 +0300
Lenkų režisieriui K. Zanussiui – „Kino pavasario“ apdovanojimas http://l24.lt/lt/kultura/item/294458-lenk-rezisieriui-k-zanussiui-kino-pavasario-apdovanojimas http://l24.lt/lt/kultura/item/294458-lenk-rezisieriui-k-zanussiui-kino-pavasario-apdovanojimas K. Zanussis

Lenkų kino režisieriui Krzysztofui Zanussiui (Kšyštofui Zanusiui) Vilniuje sekmadienį įteiktas festivalio „Kino pavasaris“ apdovanojimas už gyvenimo nuopelnus ir ilgametę draugystę su festivaliu.

Kaip informavo festivalio rengėjai, festivalyje K. Zanussis šiemet dalyvavo su Lietuvoje filmuota istorine drama „Eteris“.

„Kino pavasario“ direktorė Vida Ramaškienė pabrėžė išskirtinę K. Zanussio kūrybos įtaką Lenkijos ir Europos kinui bei pripažino, kad režisieriaus dalyvavimas „Kino pavasaryje“ prisidėjo prie festivalio kokybės augimo.

„Džiaugiuosi, kad šiandien galime padėkoti už jūsų kino erudiciją ir patirtį“, – sakė V. Ramaškienė.

Pasak festivalio atstovų, K. Zanussis, atsiimdamas apdovanojimą, festivalio vadovams bei susirinkusiai publikai pažadėjo su naujais filmais į „Kino pavasarį“ grįžti dar ne vienus metus.

79-erių lenkų kino klasikas ilgus metus vykdo jaunųjų Lietuvos kino kūrėjų edukaciją, yra pastatęs spektaklį Panevėžio Juozo Miltinio teatre.

Per ilgametę karjerą K. Zanussis įvertintas reikšmingais Prancūzijos, Italijos, Ukrainos, Lietuvos valstybiniais apdovanojimais, tarp jų – ir ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius. Praėjusią savaitę už gyvenimo nuopelnus jis taip pat pelnė Lenkijos kino akademijos „Auksinį erelį“.

Kino klasika tapusiuose K. Zanussio filmuose, tokiuose kaip „Kristalo struktūra“, „Šeimos gyvenimas“, „Iliuminacija“, dažnai nagrinėjamos moralinės ir etinės temos, keliami žmogaus būties klausimai. Panaši tematika atsispindi ir naujausioje jo istorinėje dramoje „Eteris“, ja atidarytas Romos kino festivalis.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Kultūra Mon, 01 Apr 2019 12:08:43 +0300
Nuo balandžio kultūros pasu galės naudotis visi mokiniai – ministerija http://l24.lt/lt/kultura/item/293771-nuo-balandzio-kulturos-pasu-gales-naudotis-visi-mokiniai-ministerija http://l24.lt/lt/kultura/item/293771-nuo-balandzio-kulturos-pasu-gales-naudotis-visi-mokiniai-ministerija Kultūros paso projektas pradėtas įgyvendinti 2018 metais rugsėjį. Tuomet jo paslaugomis galėjo pasinaudoti tik pradinukai

Balandžio mėnesį visa apimtimi turėtų pradėti veikti moksleivių kultūros pasas, pranešė Kultūros ministerija.

Greta iki šiol buvusių 400 kultūros ir meno paslaugų pradinukams, bus pasiūlyta daugiau kaip 700 papildomų paslaugų visų klasių moksleiviams, tad bendras programų pasiūla viršys 1100.

„Svarbus yra kultūros ir švietimo sąlytis, šių dviejų sričių sinergija, bendrų veiklos būdų atradimas, vaikų ir jaunimo įtraukimas pažinti kultūrą ir ją kurti“, – pranešime sakė kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.

Kultūros pasas suteikia galimybę moksleiviams su klase ar grupėmis valstybės lėšomis lankytis įvairiausiuose kultūros ir meno renginiuose: spektakliuose, koncertuose, parodose, pažintiniuose ir edukaciniuose kultūros užsiėmimuose.

Mokinio kultūros pasui metams skiriama 15 eurų vaikui. Už šias lėšas galima pasirinkti maždaug keturias kultūros ir meno paslaugas.

Kultūros paso projektas pradėtas įgyvendinti 2018 metais rugsėjį. Tuomet jo paslaugomis galėjo pasinaudoti tik pradinukai.

Kultūros ministerijos duomenimis, paso paslaugomis tuomet pasinaudojo 97 tūkst. arba 82 proc. pradinių klasių mokinių. Valstybei tai atsiėjo 485 tūkst. eurų iš skirtų 624 tūkstančių.

bns
Naujienų agentūros BNS informaciją
atgaminti visuomenės informavimo
priemonėse bei interneto tinklalapiuose
be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
]]>
kobakp@gmail.com (Pavel K.) Kultūra Wed, 27 Mar 2019 19:29:22 +0200
VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“ http://l24.lt/lt/kultura/item/293390-vu-bibliotekoje-bus-eksponuojamas-m-mazvydo-katekizmas http://l24.lt/lt/kultura/item/293390-vu-bibliotekoje-bus-eksponuojamas-m-mazvydo-katekizmas VU bibliotekoje bus eksponuojamas M. Mažvydo „Katekizmas“

Vilniaus universiteto bibliotekos Baltojoje salėje balandžio 1 d. bus eksponuojama pirmoji spausdinta lietuviška knyga – Martyno Mažvydo „Katekizmas“. Tradicija kasmet vieną dieną rodyti knygos originalą tampa puikia galimybe didelei visuomenės daliai iš arti susipažinti su svarbia mūsų kultūros paveldo dalimi.

Mažvydo „Katekizmas“ (visas pavadinimas „Katekizmuso prasti žodžiai, mokslas skaitymo rašto ir giesmės, dėl krikščionybės bei dėl bernelių jaunų naujai suguldytos“) – tai 1547 m. Karaliaučiuje išspausdinta pirmoji lietuviška knyga, kurios atsiradimas pradėjo naują etapą lietuvių kalbos istorijoje – ėmė kurtis ir plėtotis lietuvių literatūrinė kalba, reikšminga lietuvių tautos kultūrinio gyvenimo priemonė.

Manoma, kad spausdintų knygų tiražas buvo iki 300 egzempliorių, tačiau pasaulyje yra žinomi tik du šios ypatingos mūsų raštijai knygos vienetai. Vienas jų saugomas Vilniaus, kitas – Torunės (Lenkija) universitetų bibliotekose. VU biblioteka egzempliorių įsigijo mainais iš Odesos (Ukraina) M. Gorkio mokslinės bibliotekos. Pirmosiomis balandžio dienomis M. Mažvydo „Katekizmas“ eksponuojamas minint VU įkūrimo datą (1579 m. balandžio 1 d.).

Mažvydas – lietuvių raštijos pradininkas ir reformacijos veikėjas. Jo „Katekizme“ įamžinta senoji lietuvių kalba, kuri dėl savo archajiškumo ir giminingumo su sanskritu itin reikšminga indoeuropeistikos tyrinėjimams, ypač lyginamajai kalbotyrai. Pats knygos lietuvių kalba išleidimas padarė didžiulį postūmį tolesniam bendrinės lietuvių kalbos populiarinimui, jos raidai ir išlikimui.

Katekizmo eksponavimo dieną, švenčiant Vilniaus universiteto 440 m. jubiliejų, taip pat veiks retųjų spaudinių paroda, kurioje bus eksponuojamos kadaise Vilniaus jėzuitų kolegijos bibliotekai dovanotos knygos. Nuo bibliotekos įkūrimo 1570 m. iki pat jėzuitų ordino panaikinimo asmeninius knygų rinkinius dovanojo žymūs XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Bažnyčios ir valstybės veikėjai, Vilniaus jėzuitų kolegijos rektoriai, profesūra ir alumnai, taip pat ir patys kūrinių autoriai. Kiekviena dovanota knyga yra unikali savo turiniu, meniniu apipavidalinimu ir knygos savininkų ženklais, skelbiama pranešime spaudai.

VU bibliotekos svečiai balandžio 1 d. taip pat galės išvysti „Katekizmo“ faksimilę – tiksliai atkurtą originalo kopiją, kurios išskirtinumą liudija ilgas ir nelengvas trejų metų gamybos procesas ir ribotas 100 vienetų tiražas. Aukštos kokybės faksimilės požymiai – į originalo panaši popieriaus faktūra, pergamento nelygumai, netolygus siuvimas, laiko padaryti įtrūkimai.

Mažvydo „Katekizmas“ bus eksponuojamas balandžio 1 d. nuo 10 iki 19 val. VU bibliotekos Baltojoje salėje (Universiteto g. 3, IV a.).

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Kultūra Tue, 26 Mar 2019 08:57:16 +0200