„Anksčiau bibliotekoms buvo keliami knygų saugojimo ir išdavimo lūkesčiai. Dabar to tikrai negana. Visada norėjau, kad biblioteka būtų vieta, kur galima ateiti ne tik knygų, kad joje būtų įdomu ir patrauklu“, – sako Šalčininkų viešosios bibliotekos direktorė Olga Mažeiko.

Pastaraisiais metai didžiausios metamorfozės įvyko Eišiškių vaikų ir suaugusiųjų bibliotekose. Dabar tai šiuolaikiškos erdvės, kuriose skaitytojai gali prisėsti prie didžiulių stalų, skaityti, klausytis muzikos, ilsėtis foteliuose ir spalvotuose sėdmaišiuose. Įrengus atskiras darbo ir poilsio zonas čia tapo jauku ir ramu.

Šviesiose ir erdviose patalpose veikia ir Tribonių biblioteka. Čia pakeisti langai, įrengtas elektrinis šildymas ir sanitariniai mazgai, atnaujintos sienos ir lubos. Realizuojant remonto darbus taip pat sutvarkytas įėjimas – laiptai ir turėklai, įrengtas apšvietimas. Įsigyti ir nauji baldai.

Į naujas patalpas persikėlė ir Poškonių biblioteka. Be naujų sienų įstaiga gavo ir naujus baldus.

2022 m. atnaujintos Jašiūnų bibliotekos patalpos. Paprastojo remonto metu perdažytos sienos, lubos, atnaujinta grindų danga, sutvarkyta elektros instaliacija, pakeistos durys, baldai.

Taip pačiais metais perdažytas Čiužiakampio bibliotekos fasadas, atnaujintas įėjimas į Baltosios Vokės biblioteką, pakeisti langai ir durys Jurgelionių bibliotekoje.

Jaukios ir patrauklios patalpos, o taip pat darbuotojų kūrybiškumas verčia bibliotekas aktyviai realizuoti savo veiklą. Be knygų išdavimo darbuotojai organizuoja įvairius renginius ir edukacijas, susitikimus su rašytojais, padeda lankytojams naudotis internetu. Čia veikia net vaikų teatras.

„Kviečiame į svečius ne tik pasiimti knygų, bet ir aktyviai ir kūrybiškai leisti laisvalaikį“, – ragina lankytojus direktorė Olga Mažeiko.

{gallery}2023-03-28-bibliotekos-salcininkai.lt{/gallery}

www.salcininkai.lt

„Kantata keturiems sparnams“ – metafizinė komedija, kurią parašė Robert Brutter. Po šiuo pseudonimu slepiasi lenkų rašytojas ir scenaristas Andrzej Grembowicz. serialo „Extradycja“ ir „Ranczo“ scenarijų autorius. Spektaklio režisierius – varšuvietis Jan Buchwald, su kuriuo Vilniaus lenkų teatras bendradarbiauja nuo 2017 m. Spektaklio scenografiją sukūrė Greta Subatavičiūtė. Pagrindinę heroję – merginą – įkūnijo Božena Sosnovska, Amhielį – Miroslav Šejbak, o Beatielį – Roman Niedzviecki.

Pagrindinė spektaklio veikėja – viltį praradusi moteris. Ji neteko šeimos, darbo, įklimpo į skolas, jaučiasi nemylima ir nesuprasta. Herojė savo sielvartą skandina alkoholyje. Pagaliau ji pasijunta tokia beviltiška, kad ketina nusižudyti. Tačiau paskutinę akimirką ji šaukiasi savo angelą sargą – Amhielį, kuris galiausiai pasirodo. Amhielis bando atkalbėti moterį nuo savižudybės. Jam į pagalbą ateina kitas angelas – jaunas ir energingas Beatielis. Šie du angelai visais būdais stengiasi atkalbėti merginą nuo savižudybės. Ši užduotis pasirodė labai sunki. Mergina yra ryžtinga. Tad Angelams tenka įdėti daug pastangų, kad išgelbėtų merginą ir suteiktų jai pasitikėjimo savimi.

Šis spektaklis mums parodo, kad situacija, kurioje atsiduria pagrindinė veikėja, gali nutikti bet kam. Kiekvieno žmogaus gyvenime būna palūžimo, nevilties akimirkų, kai jis mano, kad gyventi nebeverta. Tada į pagalbą ateina angelai sargai.

Spektaklis kupinas apmąstymų apie gyvenimą, apie tai, kas mūsų gyvenime vyksta gerai ir ką kartais mes patys galime sugadinti, padaryti ką nors blogo. Kaip išsisukti iš sudėtingos situacijos? Ar angelai gali mums padėti? Todėl spektaklis mums sako, kad verta pasvarstyti, ką darome, kaip darome, ar gerai elgiamės.

Į spektaklį į RDKC atėję žiūrovai sulaukė didžiulės dozės smagių emocijų ir apmąstymų. Situacijos rimtumas persipynė su komedijos gijomis, o kasdienybė susimaišė su nežemišku pasauliu. Veiksmas pakėlė žiūrovus virš realios kasdienės patirties.

Žiūrovai praleido nuostabų vakarą žiūrėdami įdomų, kupiną humoro spektaklį, nešantį stiprią žinią ir suteikiantį pagrindo apmąstymams. Visi liko patenkinti nuostabiu aktorių pasirodymu. Žiūrovai negailėjo rankų, garsiai plodami aktoriams.

{gallery}2023-03-27-Rudamina-teatras-organizatoriu-nuotr.{/gallery}

Informacija ir nuotraukos organizatorių

Vilniaus krašto Verbų sekmadienio puošmena – verba! Ji neatsiejama nuo liaudies meno, kaip ir margučiai, kiti amatininkų darbai. Jašiūnų dvaro sodybos svirne šiuo metu eksponuojama Lietuvos ir Lenkijos kūrėjų liaudies paroda, kurioje išvysite tradicines verbas, medinius margučius, šiaudinius sodus ir drožinius.

Kiekvienas parodos eksponatas neša žinią apie pavasarį, saulę, bundančią gamtą, sakralumą.

Parodoje galėsite apžiūrėti medžio drožybos parodą iš Torunės Marijos Znamierowskos-Prüfferowos etnografinio muziejaus, sodų asociacijos „Dangaus sodai“ eksponatus, Vilniaus krašto verbas, Audros Vaicekauskienės margučius, Sauliaus Lampicko, Jono Bugailiškio ir Dainiaus Mačioko kūrybą.

Paroda lankoma antradieniais – sekmadieniais nuo 9.00 iki 18.00 val., sekmadieniais nuo 9.00 iki 15.00 val. Paroda veiks iki balandžio 11 dienos.

Atvykus kreiptis į Jašiūnų dvaro sodybos darbuotojus.

{gallery}2023-03-17-Jasiunai-paroda-salcininkai.lt{/gallery}

www.salcininkai.lt

Parodoje lankytojai gali pamatyti Vilniaus krašto amatininkų, protėvių kultūros ir tradicijų puoselėtojų pintas verbas. Kiekviename stove pateikiama išsami ir įdomi informacija apie verbų simboliką, papročius, rūšis. Prie vieno jų galima pasižiūrėti vaizdo įrašą apie paprotį Verbų sekmadienį plakti verba. Iki šių dienų ne vienas iš mūsų vis dar ištariame žodžius „Ne aš plaku, verba plaka!“ linkėdami sulaukti Velykų ir būti sveikiems ir darbingiems.

Parodoje taip pat galima pamatyti, kaip mūsų verbos buvo saugomos namuose – užkištos už šventųjų paveikslo. Smalsuoliai gali pabandyti sukurti savo verbą prie interaktyvaus stovo. Tereikia pasirinkti verbos rūšį ir pritraukti ant stalo išdėstytas verbų dalis taip, kad viršuje esančiame ekrane susidėliotų norimas paveikslėlis.

Paroda veiks iki balandžio 11 d., ją galima apžiūrėti darbo dienomis nuo 8.00 iki 17.00 valandos.

{gallery}2023-03-10-verbos-salcininkai.lt-nuotr{/gallery}

www.salcininkai.lt

Koncertinę programą pradėjo Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio ugdytiniai. „Drugelių“ ir „Krasnoludki“ grupių vaikai džiugino žiūrovus gražiais šokiais ir dainelėmis. Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos moksleiviai deklamavo eiles, skirtas Tėvynei. Maišiagalos Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Algirdo gimnazijos chorai dainavo dainas apie Lietuvą. Vilniaus Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos šokių kolektyvas „Versmė” šoko lietuvių liaudies šokius. Paberžės Šv. Stanislavo Kostkos gimnazijos moksleivės atliko įspūdingą šokį su Lietuvos vėliavomis.

Koncerto pabaigoje visi dalyviai kartu sudainavo dainą „Nupiešiu Lietuvą mažytę“.

Koncerto dalyviai taip pat apsilankė kūrybinių darbų parodoje „Tau, Lietuva!“. Parodoje eksponuojami Vilniaus r. Aušros gimnazijos ir Maišiagalos kun. Juzefo Obrembskio gimnazijos moksleivių ir priešmokyklinės ugdymo grupės ugdytinių darbai.

„Nuoširdžiai dėkojame visiems, kurie savo šypsena ir energija priminė, kokia brangi ir svarbi yra laisvė!“, – dėkoja renginio organizatoriai.

{gallery}2023-03-09-Maisiagala-Kovo-11-NDKC-nuotr{/gallery}

Inf., nuotr. NDKC Maišiagalos skyrius

Paveldo tvarkybos darbai, kurie yra sudėtinė projekto dalis, jau baigti: pagal išlikusių autentiškų keraminių plytų grindų raštą rūsyje išklotos grindys iš klinkerio, pagal vidaus patalpų durų tipą pagamintos ir sumontuotos analogiško piešinio įsprūdinės durys, baigtas skliautų, sienų ir angokraščių tinkuotų paviršių remontas, atlikta plytų mūro sienų, skliautų tvarkyba. Pirmajame pastato aukšte atlikti plytų mūro skliautų atodangų ir autentiško tinko atodangų konservavimo darbai, antrajame aukšte konservuotos autentiško tinko atodangos – durų angos apvadas, išsaugota išlikusi sienų tapyba. Be vidaus darbų atlikta fasadų paviršių tinko tvarkyba, sena varpinės stogo skarda pakeista į vario skardą, pakeisti langai į naujus, atitinkančius autentiką, jų skaidymą, furnitūrą.

Svarbu, kad istoriniame pastate yra atkurtas seminarijos laikotarpio patalpų planas, išryškinti abu varpinės bokšto tūriai, juose įrengtos patogios laiptinės, apžvalgos balkonai, suformuota erdvė keturių naujų laisvai siūbuojančių varpų įkurdinimui viršutiniame varpinės tūryje. Konservuota vidaus patalpose matoma sieninė aliejinė tapyba, paauksuota bokšto kryžiaus sfera. Kaip teigė „Alkos“ muziejaus komunikacijos specialistė Donata Kazlauskienė, tikimasi, kad po rekonstrukcijos, ekspozicijų atnaujinimo kartu su gaudžiančių varpų skambesiu, istoriniais pasakojimais visuomenė naujai atras sakralinio paveldo ištakas liudijantį muziejų, pripildytą autentiškos kultūrinės dvasios. Pasak D. Kazlauskienės, šiuo metu yra įgyvendinta 93 proc. visų projekte numatytų rangos darbų (dar nebaigta tvarkyti aplinka, yra likę vidaus apdailos darbų).

Nors muziejaus pastatas su pertraukomis buvo restauruojamas nuo 1991 iki 2004 m., per tą laiką buvo atstatytas varpinės bokštas, atkurta stogų forma, suformuota pastogės erdvė, įstatyta dalis durų, langai, tačiau jie neatitiko minimalių šiandieninių šiluminės varžos reikalavimų. Fasadų cokolinė dalis buvo pažeista drėgmės, dideli tinko plotai, kai kur ir su plytų mūro fragmentais, buvo atšokę ar nubyrėję. Iki 2021 m. pilnai nebuvo įrengta nė viena pastato dalis. Lankytojams aptarnauti naudotas tik pietinio korpuso pirmas aukštas bei bokšto salė antrame aukšte, kur patekti buvo galima pro nebaigtą tvarkyti laiptinę. Nepakako ir elektrinio šildymo muziejuje, kuris veikė tik pietiniame korpuse: patalpose būdavo šalta, prastas mikroklimatas. Dabar įvestas geoterminis šildymas, įrengta vertikali pamatų hidroizoliacija turėtų žymiai pagerinti pastato būklę. Žmonėms su negalia įrengtas liftas.

Siekiant sutvarkyti buvusios Varnių kunigų seminarijos pastatą, dar 2014 m. buvo pabaigti rengti du techniniai projektai (varpinės bokšto ir paveldinės pastato dalies). 2020 m. projektas koreguotas, apjungiant jį į bendrą bei papildant naujomis dalimis. Tvarkybos darbai pradėti vykdyti 2021 metų rugsėjį pagal architektės Marijos Nemunienės parengtą tvarkybos darbų projektą „Varnių kunigų seminarijos pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 10569) S. Daukanto g. 6, Varniai, Telšių r. sav., tvarkybos darbų (remonto, restauravimo, konservavimo) projektas“. Darbai finansuoti Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Tvarkybos darbus vykdė generalinis rangovas UAB ,,Infes”, subrangovas UAB „Telšių meistras“.

Iki 2023 m. vasaros planuojama lankytojams pritaikyti Žemaičių vyskupystės muziejaus pastatą, įrengti modernias ekspozicijas. Muziejuje bus organizuojamos kūrybinės dirbtuvės, apžvalgos ekskursijoms pritaikytas varpinės bokštas. Rekonstruojant šį pastatą 2021 m. rūsiuose atkastos senos, maždaug XV-XVII a. Varnių kapinaitės su žmonių palaikais. Tai archeologams, paveldo specialistams buvo žinoma seniai.

Iš istorijos

Žemaičių kunigų seminarija Varniuose įsteigta apie 1622 m. Seminarijos steigimo iniciatorius buvo vyskupas Merkelis Giedraitis – kviesdamas į Žemaitiją jėzuitus pažadėjo čia įkurti seminariją. Po jo mirties vyskupas Stanislovas Kiška pastatydino pirmuosius seminarijos rūmus. Apie 1740 m. senosios Varnių katedros sklype vyskupo Antano Dominyko Tiškevičiaus iniciatyva pradėta statyti mūrinė varpinė. Nutrūkę statybos darbai pratęsti 1755 m., pagal naują projektą, kurio autoriumi galimai buvęs architektas Jonas Kristupas Glaubicas, projektavęs Varnių (Žemaičių) kunigų seminarijos pastatą. Seminarijos statybą užsakė vyskupas Jonas Dominykas Lopacinskis, vietą būsimam pastatui parinkęs prie baigiamos statyti varpinės. 1764 m. pradėti seminarijos statybos darbai, varpinė įjungta į bendrą pastato tūrį. Iki savo mirties 1767 m. statybai vadovavo J. K. Glaubicas, o vėliau statybos darbų priežiūrą iki jų pabaigos 1770–1771 m. tęsė architektas Jonas Vilhelmas Freceris.

1785 m. varpinės bokšte kilo gaisras, po kurio nugriauti du viršutiniai bokšto tarpsniai. 1817 m., dar vienam gaisrui suniokojus Varnių katedrą, atlikta jos rekonstrukcija – iš bokšto likučių centrinėje vakarinio fasado dalyje suformuotas atikas, barokinė stogo konstrukcija pakeista, pastatas uždengtas žemu dvišlaičiu stogu. XIX a. carinės Rusijos administracijai uždarius Vilniaus universitetą, Žemaičių kunigų seminarija Varniuose bei Medicinos fakultetas Vilniuje liko vienintelės aukštosios mokyklos Lietuvoje. Iki 1864 m. veikusi seminarija tapo vienu svarbiausių lietuvių kultūros židinių. 1789 m. ją baigė dvasininkas, poetas kun. Antanas Strazdas (1760–1833). 1795 m. Varniuose mokėsi pranciškonų pamokslininkas, gydytojas ir botanikos mokslo pradininkas Lietuvoje kun. Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), taip pat Žemaičių vyskupai Juozapas Arnulfas Giedraitis (1754–1838) ir Simonas Mykolas Giedraitis (1864–1844). 1822–1824 m. Varnių kunigų seminarijoje mokėsi Žemaičių vyskupas Motiejus Kazimieras Valančius (1801–1875), 1845–1850 m. užėmęs seminarijos rektoriaus pareigas. Seminarija Varniuose išugdė ne vieną žymų lietuvybės puoselėtoją, tarp kurių ir 1856–1858 m. seminarijoje mokęsis poetas, kalbininkas vysk. Antanas Baranauskas (1835–1902), mokslų Varniuose laikotarpiu pradėjęs rašyti poemą „Anykščių šilelis“, poetas, kun. Antanas Vienažindys (1841–1892), daug 1863 m. sukilimo dalyvių (vienas jo vadų kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863) seminarijoje mokėsi 1861–1863 m.).

1864 m. kunigų seminarija Rusijos caro valdžios iš Varnių buvo perkelta į Kauną, o seminarijos pastatas perduotas carinės Rusijos Krašto apsaugos kariuomenės Dono kazokų pulkui, Varniuose išbuvusiam iki 1905 m. Sutartis dėl 1869–1874 m. vykdytų remonto darbų, pritaikant pastatą kariuomenės patalpoms, sudaryta su Peterburgo pirkliu B. Moisejevičiumi, rekonstrukcijos projektą parengė inžinierius Ustinas Golinevičius.

Pirmosios Lietuvos Respublikos laikotarpiu buvusiame kunigų seminarijos komplekse buvo įkurdinta Lietuvos kariuomenės drausmės kuopa bei kunigaikščio Vaidoto pulkas. 1927–1931 m. čia veikė kalinimo įstaiga. 1947 m. pastate įsikūrė Varnių vidurinė mokykla, vėliau buvo įrengtas technikos mokyklos bendrabutis, Žemės ūkio mokykla ir, galiausiai, jos sandėlis. 1984-1990 m. Klaipėdos paminklų restauravimo projektavimo instituto specialistai atliko pastato istorinius, archeologinius, architektūrinius tyrimus, po kurių parengtas restauravimo projektas, kurį įgyvendinant 1991–1995 m. atstatytas varpinės bokštas, atkurta pirminė stogo forma.

KPD informacija

„Būkite vilties žmonės – žvelgdami į šį kūrinį, semkitės įkvėpimo, – perfrazuodamas šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius kalbėjo koplytstulpį pašventinęs Kauno arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. – To mes linkime jau metus karą išgyvenančiai ukrainiečių tautai ir visiems, kurie ją remiame savo pagalba. To linkėkime ir kuriantiems mūsų gražų miestą.“

Trims daugiausiai prie koplytstulpio restauracijos prisidėjusiems „Kauno švara“ darbuotojams: Artūrui Kasikauskui, Gediminui Barkauskui ir Vincui Raižiui, Kauno meras įteikė padėkos raštus.

Grįždamas prisiminimais tris dešimtmečius atgal, dvasininkas prisiminė tądien buvęs Dariaus ir Girėno stadione, visai šalia Šventojo Tėvo. Tąkart jis daugiatūkstantinei tikinčiųjų miniai skaitė ištrauką iš Šventojo Rašto.

Prieš rangovams pradedant darbus Dariaus ir Girėno stadione, relikvija buvo saugiai perkelta į „Kauno švaros“ patalpas. Drauge su architektais ieškota naujos, plačiau matomos bei patogiai prieinamos viešos erdvės, kad koplytstulpis būtų nuolat matomas visiems kauniečiams.

„Dėl šio koplytstulpio būta įvairių gandų, esą jis nuverstas ir sunaikintas. Šiandien matome, jog visa tai tebuvo tuščios kalbos. Jis tiesiog švyti iš tolo ir vėl primena Kaunui apie istorinį miesto bei visos Lietuvos įvykį. Dar smagiau, jog tai taps puošmena naujai atgijusiam Ąžuolynui.Čia reikia padėkoti „Kauno švaros“ vyrams, kurie ėmėsi iniciatyvos ir gerokai sunykusį tautodailininkų darbą atnaujino taip, jog šiandien jis atrodo kaip tik ką sukurtas“, – atrišdamas simbolinę atidengimo juostelę kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Popiežius Jonas Paulius II Dariaus ir Girėno stadione su Lietuvos jaunimu susitiko 1993 metų rugsėjo 6 dieną. Po metų šį svarbų įvykį įamžino Kauno gyventojai, pastatydami didžiulį medinį koplytstulpį. Jo autoriai – Valdas Berūkštis ir Petras Vilkevičius, viršūnė kurta Ričardo Grekavičiaus.

Rudenį sukaks lygiai 30 metų nuo popiežiaus vizito Lietuvoje. Dėl to dar pernai nutarta pradėti šį iškilų istorinį momentą įamžinančio kūrinio restauraciją.

„Išlaikėme visas pagrindines koplytstulpio dalis – apie 5 metrus siekiantį stulpą, rūpintojėlį ir viršūnę su saulės formos ornamentais. Pagrindinė statinio dalis turėjo ryškių defektų – medienos įskilimų. Juos pašalinome, atramą naujai perdažėme, kad impregnuotas medis išliktų dar ilgaamžiškesnis“, – pasakojo bendrovės „Kauno švara“ generalinis direktorius Saulius Lazauskas.

Atrestauruotas koplytstulpis išsaugojo savo autentiką. Remiantis pirmykščio kūrinio pavyzdžiais perdarytos visos sutrūnijusios dalys – lentelė su tekstu, įvairūs iškaldinti lietuvių tautodailės ornamentai ir kiti dekoro elementai. Uždėti nauji stogeliai iš identiškos vario skardos. Bendras koplytstulpio aukštis siekia apie 8 metrus.

Iki rekonstrukcijos koplytstulpis stadione stovėjo nedideliame žaliame plote netoli senosios švieslentės su didžiuliu laikrodžiu. Šiuo metu čia iškilusios naujos tribūnos žiūrovams.

Relikvija penktadienį oficialiai pristatyta ir pašventinta naujoje erdvėje netoli paminklo S. Dariui ir S. Girėnui, ties įėjimu į Ąžuolyną iš Sporto gatvės aikštės. Koplytstulpis bus iš tolo matomas tiek besivaikštant atnaujinto Ąžuolyno takais, tiek ir keliaujant į renginius stadione.

{gallery}2023-02-25-koplytstulpis-Kaunas{/gallery}

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

„Jau penkerius metus Kaune stovi valstybės simbolis – Vytis. Laisvės kario skulptūra rado garbingą vietą prie Kauno pilies. Atėjo laikas stipriau pristatyti ir Kauno simbolį – Taurą. Jis turi puikuotis ne vien herbe, bet ir mūsų miesto erdvėse. Kaunui jau 615 metų – jis tikrai vertas tokio solidaus ženklo“, – įsitikinęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Įspūdingo dydžio kūrinys jau nuo pirmųjų akimirkų sulaukė aplinkinių dėmesio ir palankių kauniečių reakcijų. Netrukus kompoziciją papildys ir specialiai apšviestas daugiau kaip metro aukščio užrašas „KAUNAS“ iš matinio nerūdijančio plieno.

Ant nedidelio pylimo iškilusią 8 metrų ilgio ir apie 7 m aukščio nerūdijančio veidrodinio plieno skulptūrą su auksuotu kryžiumi sukūrė menininkas Tadas Vosylius.

Komisijos atrinktų ir patvirtintų idėjų įgyvendinimą finansuoja Kauno miesto savivaldybė. 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

{gallery}2023-02-25-Kaunas{/gallery}

Kauno miesto savivaldybės nuotr.

Mugės atidaryme dalyvavo Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana Nausėdiene, Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys, Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, šių metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas Rimvydas Stankevičius, visi laisvės knygoje įrašę po savo simbolinę eilutę ir vertėjas, poetas, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ apdovanotas Marius Burokas.

„Tik laisvi kuriame istoriją, o ne tampame ja“ – tokį užrašą simbolinėje laisvės knygoje paliko Lietuvos Respublikos prezidentas G. Nausėda, per atidarymo ceremoniją prisiminęs lygiai prieš metus vykusius įvykius Ukrainoje, savo vizitą Kyjive ir Briuselyje. „Kai kas sako, kad knygų šventės nereikia politizuoti, tačiau tai, kas vyksta Ukrainoje, nebėra politika, tai – didžiulis neteisingumas, kuris vyksta mūsų akivaizdoje. Mes, laisvi žmonės, tam neliksime abejingi. Kaip nebuvome abejingi prieš karui kylant, kaip nebuvome abejingi pirmosiomis Rusijos įsiveržimo į Ukrainą dienomis. Neliksime abejingi, kol karas baigsis ir teisingumas triumfuos“, - kalbėjo prezidentas G. Nausėda.

Savo kalboje prezidentas pabrėžė, kad knyga yra galingas ginklas. Tik gėrį ir šviesą skleidžianti knyga yra nenugalima. „Tikiu gražia knygos ir gražia Lietuvos ateitimi“, – savo sveikinimo kalbą Vilniaus knygų mugės dalyviams ir svečiams baigė prezidentas G. Nausėda.

Antroji simbolinė Vilniaus knygų mugės atidarymo eilutė teko Lietuvos Respublikos kultūros ministrui S. Kairiui. „Tie, kurie įkvėpė laisvės – jos niekada neatiduos!” – jis užrašė simbolinėje knygoje. Savo sveikinimo kalboje ministras prisiminė prieš metus vykusį Vilniaus knygų mugės atidarymą, kuris sutapo su Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžia. „Nors akys matė vaizdus iš bombarduojamo Kyjivo, protas nesugebėjo priimti beprotybės, kuri vyko ir tebevyksta. Vis dėlto, Knygų mugė įvyko, ji tapo mūsų atsparumo ir ryžto išbandymu, mes turėjome ir tebeturime stiprybės judėti pirmyn, mums nereikia priminti, kad karas nesibaigė“.

Dėkodamas kultūros bendruomenei, kuri neliko abejinga, rašytojams, vertėjams, apžvalgininkams ir leidėjams kultūros ministras S. Kairys įteikė aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą – garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ poetui, vertėjui, apžvalgininkui M. Burokui. Apdovanojimas jam skirtas už aukščiausią profesinę meistrystę ir žmogišką jautrumą kasdien pateikiant nuoseklią, patikimą ir aiškią informaciją apie karą Ukrainoje, verčiant ukrainiečių poetų kūrybą į lietuvių kalbą, kartu su literatų bendruomene telkiant paramos priemones kovojantiems kariams ir karo sąlygomis gyvenantiems ukrainiečių rašytojams.

Savo trumpoje padėkos kalboje M. Burokas perskaitė ukrainiečių poeto Arturo Dronio eilėraštį „Pirmasis laiškas korintiečiams“.

Vilniaus miesto meras R. Šimašius, į Vilniaus knygų mugės atidarymo sceną užlipęs aštuntąjį kartą, laisvės knygoje užrašė: „Laisvą miestą kuria laisvi žmonės“. Jis prisiminė prieš metus mugės atidaryme nuskambėjusius žodžius apie obelų sodą, kurį reikia sodinti nepaisant to, kad karas vyksta. „Metai buvo nepaprasti, galime ne tik daug kuo piktintis ir baisėtis, bet ir pasidžiaugti, kad kai kas atmerkė akis, kad daugybė žmonių surėmė pečius ir kad patyrėme, jog priešas nėra toks stiprus, kaip atrodė, o mūsų draugai yra daug stipresni nei manėme“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras. Jis teigė, kad Vilniaus knygų mugė yra svarbi miesto tradicija, kurianti laisvės ir pagarbos atmosferą.

„Laisvė – tai atsakomybė, inspiruota meilės!” – tokią savo eilutę užrašė šių metų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, poetas Rimvydas Stankevičius. Sveikindamas Ukrainą, jau lygiai metus krauju savo laisvę ginančią ir Vilnių, gyvuojantį jau 700 metų, ir Lietuvą su prieš 32 metus atkurta nepriklausomybe, poetas nuoširdžiai sveikino visus, kurie pasinaudojo savo laisve pas knygas ateiti, o ne neateiti. „Knyga yra pats galingiausias laisvės ginklas – kuo labiau apsiskaitęs, kuo intelektualesnis, kuo gilesnis žmogus – tuo sunkiau yra jį pavergti“, - kalbėjo poetas.

Atidarymą vedė poetas, dainų autorius ir atlikėjas Domantas Razauskas, kartu su multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu pristatęs savo dainą „Geležinis lietus“.

Dešimt dalykų, kuriuos būtina žinoti 23-iosios Vilniaus knygų mugės lankytojams:

1.Pasižymėkite naują Tarptautinės Vilniaus knygų mugės interneto puslapio adresą - https://vilniausknygumuge.lt/. Jame rasite visą informaciją apie mugę.

2. Pasiruoškite asmeninį mugės planą. Atsisiųskite programą: https://vilniausknygumuge.lt/programa/

Raskite renginius, kurie jus domina, juos pasižymėkite, išsiaiškinkite, kuriose salėse ir erdvėse jie vyksta.

3. Bilietais į mugę pasirūpinkite iš anksto, kad netektų stovėti eilėje. Bilietus platina www.kakava.lt, mugės dienomis jų taip pat bus galima įsigyti LITEXPO kasose. Galima pirkti vienos, dviejų, keturių dienų bilietus, taip pat „Šeimos bilietą“. Nuolaidos galioja moksleiviams, studentams, senjorams. Vaikai iki 7 metų, negalią turintys asmenys su palydovu, o taip pat ukrainiečiai mugėje kviečiami lankytis nemokamai. Būtina pateikti tapatybės dokumentą.

4. Atvykite autobusu. Visas keturias mugės dienas iš miesto centro (nuo Arkikatedros stotelės) kursuos nemokami autobusai, paženklinti specialiu mugės ženklu. Jie lankytojus veš iki LITEXPO ir atgal. Taip pat kursuos specialus maršrutas Ozo g. – LITEXPO. Maršrutas apims ne tik centrinę miesto dalį, bet ir nuo centro prieigų nutolusius rajonus, o jame galios įprastiniai viešojo transporto bilietai. Autobusų švieslentėse įtrauktas užrašas „Vilniaus knygų mugė (Ozo g.– LITEXPO)“.

Tvarkaraštį rasite čia: https://vilniausknygumuge.lt/partneriu-pasiulymai/

5. Įsiminkite mugės salių planą. Pirmuose LITEXPO rūmuose veiks Muzikos ir kino salės. Įėjimas į knygų ir susitikimų su autoriais erdves bus per 5-ąją salę.

5 salė skirta grožinei ir specializuotai literatūrai, joje rasite informacijos stendą, 5.5 salę, kurioje vyks susitikimai su autoriais, pakilę į antrame aukšte įsikūrusį konferencijų centrą, pateksite į didžiąją 5.1 LRT salę, šalia – salės 5.2 ir 5.3.

4 salėje įsikurs Jaunųjų skaitytojų salė. Čia pastatyta Jaunųjų skaitytojų scena, įrengta bibliotekų erdvė, bei „Kūrybos erdvė be formulių“, bus galima rasti Jaunimo tašką, „Knygų starto“ ir „Knygų šalies“ stendus.

3 salėje apsigyvens užsienio dalyviai, įsikurs akademinės ir specializuotos knygos, „15 min Forumas” bei spaudos centras.

Tarp 4 ir 3 salės mugės lankytojų lauks Ukrainos stendas. Kartu su Lietuvos kultūros institutu jį įrengė Ukrainos knygų institutas.

6. Renginiai bus transliuojami internetu. Jei išsirinkote įdomų renginį, tačiau negalite atvykti į mugę, įsijunkite kompiuterį – renginius tiesiogiai transliuos „LRT Plius“ televizija, portalas LRT.lt, taip pat portalas „15min.lt” . Kai kurie renginiai bus įrašyti, vėliau transliuojami per LRT Plius. Vilniaus knygų mugėje LRT radijo žurnalistai rengs tiesiogines transliacijas.

7.Suplanuokite ekskursiją. Lietuvos kultūros institutas kviečia Vilniaus knygų mugės lankytojus į ekskursijas po Knygos meno parodą. Čia bus galima susipažinti su Lietuvos ir Ukrainos knygos meno konkursuose įvertintais leidiniais.

Ekskursijas po Lietuvos knygos meno parodą ves menotyrininkė, knygos meno ekspertė dr. Jolita Liškevičienė ir gausiai apdovanota knygų dizainerė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Ekskursiją anglų kalba ves Julija Kozlovec.

Registruotis galima čia:

https://lithuanianculture.lt/kulturos-naujienos/2023/02/17/ekskursijos-vilniaus-knygu-muges-knygos-meno-parodoje/

8. Jaunųjų skaitytojų salė – pramogos šeimoms. Jaunųjų skaitytojų salės rengėjai pasiūlys pažinti ir pavartyti bežodes knygas iš viso pasaulio, pagal jas vyks specialūs užsiėmimai. Salėje bus įrengtas „Knygų starto“ kampelis mažiausiems skaitytojams, eksponuojama tarptautinių knygiukų paroda, vyks daugybė dirbtuvių ir kūrybinių užsiėmimų su Lietuvos ir užsienio knygų kūrėjais.

9. Nepraleiskite koncertų. AGATA Muzikos salė šiemet sukvietė daugiau nei 150 dalyvių. Mugės programoje – 70 stendų, daugiau nei 50 koncertų bei pokalbių. Lietuvos muzikos atlikėjai, leidėjai, festivalių organizatoriai, Lietuvos regionų kultūros centrai bei muzikinių leidinių pardavėjai visų šalies melomanų lauks 1, 2 ir Kino salėse.

Muzikos salėje bus galima susitikti ir užkalbinti „Muzikos salėje“ bus galima išgirsti Alinos Orlovos, Nikos Gangos, „Sisters on Wire“, „Garbanotas“, Virgio Stakėno, „Bix“ ir daugybės kitų atlikėjų koncertus.

10. Kino mylėtojams ir mėgėjams festivalis „Kino pavasaris“ Vilniaus knygų mugėje paruošė ne tik savo stendą, kuriame bus galima pasikalbėti su festivalio programos sudarytojomis, išgirsti jų asmenines rekomendacijas, bet ir parodys du festivalio filmus. Kino salėje 1.1. vasario 23 d. 17 val. bus rodoma Ukrainos režisieriaus Antonio Lukičiaus komedija „Liuksemburgas, Liuksemburgas “. Vasario 24 d., 19 val. žiūrovų lauks Harukio Murakamio novelių įkvėpta animacija suaugusiems „Aklas gluosnis, mieganti moteris“.

Tarptautinė, 23-ioji Vilniaus knygų mugė „700 eilučių laisvei“ – nuo šiandien iki vasario 26 dienos vyks Lietuvos parodų ir kongresų centre LITEXPO. Mugės organizatoriai – Lietuvos leidėjų asociacija, Lietuvos kultūros institutas, Lietuvos parodų ir kongresų centras LITEXPO.

Šalčininkų rajono savivaldybės pastangomis pastaraisiais metais dėl didesnių ar kiek smulkesnių modernizavimo darbų kultūros įstaigos pasikeitė neatpažįstamai. Tai įstaigos, kuriose šilta ir jauku, šiuolaikiška ir patogu. Kartu su turtinga kultūros įstaigų pasiūla tai, be abejonės, teigiamai veikia organizuojamų renginių auditoriją ir publikos pritraukimą.

Šiemet vietos bendruomenės poreikiams perduota eilinę kultūros įstaigą po remonto – Jančiūnų laisvalaikio salę. Dabar lankytojus pasitinka šviesios ir erdvios patalpos, kuriose kur kas maloniau klausytis koncerto arba dainuoti naujoje scenoje. Realizuoto projekto dėka niūrią salę pavyko paversti šiuolaikiška erdve. Remonto darbų metu perplanuotos patalpos, įrengti nuotekų ir vandentiekio tinklai, atnaujintos inžinerinės komunikacijos, iš dalies suremontuotas fasadas, pakeista stogo danga. Svarbi projekto dalis – patalpų pritaikymas neįgaliesiems. Jie gali naudotis įrengtu lauko pandusu, keltuvu prie scenos, sanitariniais mazgais. Atnaujintose patalpose jau įvyko renginiai, šiuo metu vyksta pasiruošimas kalėdiniams susitikimams.

Svarbi investicija kultūros įstaigų remonto srityje buvo Eišiškių buvusios rusų mokyklos renovacija. Daugelį metų neeksploatuojamas pastatas nyko ir gadino miesto įvaizdį. Šalčininkų rajono savivaldybė priėmė sprendimą kompleksiškai jį sutvarkyti ir prikelti naujam gyvenimui. Nuo pirminės idėjos, projekto rengimo iki jo įgyvendinimo – šią investiciją pavyko realizuoti daugelio žmonių ir institucijų atsidavimo dėka – dirbo Šalčininkų rajono savivaldybės vadovai, savivaldybės administracijos skyrių specialistai ir vietos bendruomenė.

Šiandien Eišiškių laisvalaikio ir verslo centras tapo kultūros ir tradicijų populiarinimo, individualių talentų ugdymo ir vietos bendruomenės verslumo vieta. Į pastatą persikėlė renginių salė, biblioteka, čia įrengtos parodų ir muziejaus patalpos, jaunimui, senjorams ir nevyriausybinėms organizacijoms skirtos erdvės. Siekiant sudaryti palankias smulkaus verslo plėtros sąlygas, buvusioje mokykloje įrengtos patalpos verslui, kuriose įsikūrė grožio specialistės, anglų kalbos mokyklėlė, vaikų žaidimų kambarys, siuvyklą, konditerijos kepyklėlė ir kavinė. Aktyvumo eišiškiečiams visada galima pavydėti. Senos ir šaltos kultūros namų patalpos visada buvo pilnos publikos kiekviename renginyje. Dabar gyventojų prisirišimas prie kultūros apdovanotas – jie gali dainuoti ir šokti, o taip pat ploti artistams naujose patalpose.

Įspūdingus darbo efektus galima pamatyti ir Turgelių laisvalaikio salėje. Keliasdešimt metų veikianti kultūros įstaiga kelerius metus džiugina nauja ir šiuolaikiška išvaizda. Už šį atsinaujinimą atsakinga Šalčininkų rajono savivaldybė, gavusi finansavimą pastato rekonstrukcijai ir finansavusi darbus iš savo biudžeto. 1940 m. statytame pastate iki tol buvo atliekamas tik kosmetinis remontas, o poreikis buvo didžiulis. Čia aktyviai veikia dainų ir šokių ansamblis „Turgelianka“, jaunimas susitinka jaunimo erdvėje, organizuojami renginiai, susitikimai. Realizuojant projektą atnaujintas pastato fasadas, pakeista stogo danga, langai, durys, grindys, inžinerinės komunikacijos, atliktas vidaus patalpų ir scenos remontas, joje įrengta garsą izoliuojanti grindų danga, o ant sienos ir lubų - akustinės plokštės, sulaikančios garsą ir gerinančios garso absorbciją. Kultūros darbuotojų organizuojamus renginius lankytojai gali žiūrėti patogiai sėdėdami. Pastatas pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.

Pernai prie suremontuotų kultūros įstaigų prisijungė ir Gerviškių laisvalaikio salė. Šalčininkų rajono savivaldybės biudžeto lėšomis atnaujintos grindys, sienos, lubos ir sanitarinis mazgas. Tikriausiai dėl to prie organizuojamų renginių prisidėjo dar vienas – diskotekos 40+. Norinčių linksmintis atnaujintose patalpose netrūksta.

Kiekvienos kultūros įstaigos užduotis yra paprasta – dirbti vietos bendruomenei propaguojant kultūrą. Kultūra turi kurti draugišką erdvę artimam ir gyvam bendravimui, būti vieta, kur galima atsikvėpti, pasisemti teigiamų emocijų, pristatyti savo ir pasigrožėti kitų talentais. Šalčininkų rajono savivaldybė deda daug pastangų, kad tokios erdvės būtų patogios ir atlikėjams, ir publikai. Baltoji Vokė, Akmenynė, Dainava, Dieveniškės, Rūdninkai ir kiti kultūros namai – tai jau nebe šaltos ir nebe nusilupusiomis sienomis įstaigos. Jos dabar yra jaukios, šiuolaikiškos ir laikui bėgant bus modernizuojamos, o kartu su turtinga kultūrine pasiūla sukuria atvirą instituciją, kuri tiek menininkams, tiek gyventojams suteikia jausmą, kad kartu kuriame kultūrą, kurios dalimi esame.

{gallery}2023-02-22-kulturos-istaigos-salcininkai.lt-nuotr.{/gallery}

www.salcininkai.lt