Kultūra http://l24.lt Tue, 31 Mar 2020 04:48:51 +0300 Joomla! - Open Source Content Management lt-lt A. Veryga: koronaviruso plitimo kreivė plokštėja http://l24.lt/lt/kultura/item/339525-a-veryga-koronaviruso-plitimo-kreive-ploksteja http://l24.lt/lt/kultura/item/339525-a-veryga-koronaviruso-plitimo-kreive-ploksteja A. Veryga: koronaviruso plitimo kreivė plokštėja

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad koronaviruso plitimo kreivė palaipsniui plokštėja, todėl, pasak ministro, griežtinti karantino kol kas nėra poreikio.

„Vertinant, kiek procentais yra nustatoma iš 100 tiriamųjų tų vadinamųjų užsikrėtusiųjų arba pozityvių koronaviruso atvejų, tai šis procentas po truputį yra mažėjantis. Tai reiškia, kad mūsų viruso plitimo kreivė plokštėjanti, ji nėra staigiai auganti, nepaisant to, kad suminis atvejų skaičius yra didėjantis – tai natūralu“, – Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo A. Veryga.

Sveikatos ministro teigimu, karantinas būtų griežtinamas, jei bendras naujų koronaviruso atvejų skaičius imtų sparčiai didėti arba užsikrėtusiųjų skaičius padidėtų tam tikroje geografinėje teritorijoje.

„Griežtinamas karantinas būtų tokiu atveju, jei vis tik pasimatytų, kad staiga pradeda augti atvejų skaičius arba jis auga lokalizuotai kažkokioje geografinėje teritorijoje, kažkokiame mieste“, – sakė A. Veryga.

„Kol kas visų šitų reiškinių nestebime, todėl kol kas nematome reikalo ir griežtinti kažkokias sąlygas“, – pridūrė ministras.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Kultūra Mon, 30 Mar 2020 16:14:15 +0300
Vaizdai, kuriuos matome internete, ne visada tikri http://l24.lt/lt/kultura/item/339318-vaizdai-kuriuos-matome-internete-ne-visada-tikri http://l24.lt/lt/kultura/item/339318-vaizdai-kuriuos-matome-internete-ne-visada-tikri Vaizdai, kuriuos matome internete, ne visada tikri

Nuotraukos ir filmuoti vaizdai yra galingi įrankiai, galintys nukreipti mūsų mąstymą ar jausmus tam tikra linkme. Yra žinoma, kad vaizdą žmogus apdoroja ir įsisavina 60 tūkstančių kartų greičiau nei tekstą, o maždaug septyni iš dešimties žmonių pirmenybę teikia vaizdui. Todėl pasaulyje vaizdas plačiai naudojamas ne tik iliustraciniais, edukaciniais ar pramoginiais, bet ir ne visada teigiamais tikslais – kuriant propagandinį turinį ar žmonių elgesį veikiančias melagienas (angl. fake news).

Gebėjimas įvairioje vaizdinėje medžiagoje: nuotraukose, filmuose, vaizdo įrašuose, piešiniuose ir kt. įžvelgti užkoduotas gilesnes prasmes yra priskiriamas vizualiniam raštingumui. Šiame amžiuje vizualinis raštingumas yra toks pats svarbus kaip ir skaitmeninis raštingumas, nes atsiradus naujoms technologijoms didžioji dalis informacijos pateikiama vaizdais, o nuolat ugdomas kritinis mąstymas turėtų būti pagrindinis įrankis atsirenkant ir vertinant matomą vaizdinę informaciją.

Vaizdai ne visada atspindi realybę

Asociacijos „Langas į ateitį“ turinio ekspertas Algimantas Merkys sako, kad kritinis mąstymas yra žmogaus gebėjimas patikrinti informaciją prieš ja patikint. „Pamatę kokią nors sensacingą naujieną, nesvarbu, ar tai tekstas, ar vaizdas, pirmiausia turime stabtelėti ir atsakyti sau į keletą klausimų: ar tai yra patikimi informacijos šaltiniai, kas yra informacijos autorius, ar tokią informaciją skelbia, dalinasi ir kiti kanalai“, – pataria A. Merkys.

Specialistas tvirtina, kad pagrindinis būdas išvengti netikrų naujienų – mažiau tikėti vien socialiniais tinklais ir daugiau remtis visuotinai žinoma ir patikima nacionaline žiniasklaida. Geriausia, kai žinia yra paskelbta keliose nesusijusiose žiniasklaidos priemonėse, taip pat pravartu pasidomėti, kaip apie tarptautinius įvykius informuoja užsienio spauda. Pasak A. Merkio, svarbu jokiu būdu įtartina informacija nesidalinti vos ją pamačius, nes taip tik prisidedama prie netikrų žinių skleidimo.

Algimantas Merkys primena, kad būtent šiuo koronaviruso laikotarpiu, internete, o ypač socialiniuose tinkluose galima rasti labai daug netikros, paniką keliančios ir skatinančios daryti nelogiškus veiksmus informacijos, kuria, deja, bet dalis žmonių tiki.

Devyniolikmetis vaizdo tinklaraštininkas Baironas Dentonas iš Londono pernai atliko nedidelį eksperimentą. Jis nusifotografavo prie prabangaus prekės ženklo parduotuvės vilkėdamas savo turimais drabužiais ir įkėlė nuotrauką į socialinius tinklus. Po kurio laiko įkėlė fotošopu patobulintą nuotrauką, įkomponuodamas keletą krepšių su prekės ženklo logotipu ir parašęs, kad vilki šio prekės ženklo drabužiais. Pirmoji nuotrauka sulaukė kiek daugiau nei 2 tūkst. sekėjų reakcijų, o antroji – net 12 tūkst., ir nė vienas sekėjas neišreiškė abejonės, ar nuotrauka tikrai reali.

Panašūs pavyzdžiai leidžia suprasti, kad vaizdai, kuriuos matome internete ar socialiniuose tinkluose, nebūtinai yra tikri, rašoma pranešime spaudai. Ir ne visada tokie vaizdai naudojami tik socialinio eksperimento tikslais. Prorusiškoje žiniasklaidoje pasirodžiusios amerikietiškų tankų Donbase nuotraukos ar internete paplitę vaizdai su Kinijoje neva šaudomais koronavirusu užsikrėtusiais asmenimis – šios ir daugybė kitų vaizdo klastočių dažnai naudojamos kaip propagandos įrankis, siekiant sukelti paniką, nestabilumo jausmą ir taip skaldyti visuomenę. Nepasiduoti netikrų nuotraukų ar vaizdo medžiagos įtakai gali padėti informacijos patikimumo saugikliai. Vienas iš jų – kritinis mąstymas.

Kritinį vaikų mąstymą ugdo filmai

Lietuvos kino centras, inicijuojantis ir įgyvendinantis kino edukacijos projektus vaikams ir jaunimui, ketvirtus metus šalies mokyklose vykdo projektą „Kino klubas“, kurio tikslas – per legaliai rodomus filmus po pamokų vykstančiuose reguliariuose kino seansuose ugdyti ir moksleivių kritinį mąstymą. „Kino klubų“ įtaką šį projektą skirtingose Europos šalyse inicijavusios Jungtinės Karalystės organizacijos „Film Literacy Europe“ ir Barselonos laisvojo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad tai iš tikrųjų veikia – apklausoje dalyvavę mokytojai patvirtino, kad neformalus ugdymas per filmus didina kritinį vaikų mąstymą. Taip teigė 77 proc. mokytojų Lietuvoje, 73 proc. Latvijoje, 69 proc. Gruzijoje, 85 proc. Ispanijoje, 97 proc. Rumunijoje.

„Lietuvoje projektas prigijo, todėl atlikome pakartotinę apklausą. Joje dalyvavę moksleiviai nurodė ne tik teigiamą edukacijos poveikį mokymosi rezultatams, gerėjančius santykius su mokytojais ir bendraklasiais, bet ir tai, kad išmoko geriau analizuoti bei vertinti ekrane matomą informaciją“, – sako Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė.

Visuomenę būti sąmoningą ir kritišką skatina ir Lietuvoje itin populiarūs autorinio kino festivaliai. Lietuvos kino centro apibendrintais aštuonių festivalių pateiktais duomenimis, 2019 m. juose apsilankė daugiau kaip 186 tūkst. žiūrovų. Į lankomiausių festivalių trejetuką pateko Vilniaus tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, Europos šalių kino forumas „Scanorama“ ir žmogaus teisių dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“.

„Nepatogaus kino“ direktorius Gediminas Andriukaitis sako, kad festivalis yra puiki forma pasiūlyti žiūrovams unikalų turinį, keliantį sudėtingus klausimus ir plečiantį akiratį. „Žiūrovus „augina“ tokie filmai, kurie siekia ne pateikti konkrečius atsakymus, o užduoti dar daugiau klausimų, vedančių į savęs pažinimą ir gilesnį nagrinėjamų temų suvokimą“, – sako G. Andriukaitis.

Keisti požiūrį niekada nevėlu

Daugelį gyvenimiškų situacijų, su kuriomis jaunimas susipažįsta žiūrėdamas filmus, vyresnioji karta būna išgyvenusi asmeniškai, todėl vyresniame amžiuje vyrauja kritinis mąstymas, pasaulį vertinant per savo įgytą patirtį.

Pasak asociacijos „Langas į ateitį“ specialisto, tose srityse, kur šie žmonės patirties turi mažai, pavyzdžiui, skaitmeniniame pasaulyje, kritinį mąstymą reikėtų ugdyti papildomai. „Vyresnioji karta taip pat domisi aktualijomis ir nori būti aktyviais visuomenės nariais. Tai rodo ir susidomėjimas mūsų rengiamais projekto „Prisijungusi Lietuva“ skaitmeninio raštingumo mokymais. Į mokymus dažnai užsiregistruoja net ir labai garbaus amžiaus sulaukę asmenys, kurie pareiškia norą išmokti naudotis elektronine bankininkyste ar bendrauti socialiniuose tinkluose“, – sako A. Merkys.

Asociacijos atstovas primena, kad šiuo metu, kai rekomenduojama likti namuose, mokytis skaitmeninio raštingumo galima ir savarankiškai nuotoliniu būdu „Prisijungusi Lietuva“ interneto svetainėje.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Kultūra Fri, 27 Mar 2020 07:03:04 +0200
Elektroninės knygos, filmai, parodos – viską rasite čia http://l24.lt/lt/kultura/item/338687-elektronines-knygos-filmai-parodos-viska-rasite-cia http://l24.lt/lt/kultura/item/338687-elektronines-knygos-filmai-parodos-viska-rasite-cia Elektroninės knygos, filmai, parodos – viską rasite čia

Kultūros ministerija, atsižvelgdama į tai, kad dėl šalyje paskelbtos ekstremalios situacijos ir nustatytų veiksmų jai suvaldyti muziejai, bibliotekos, archyvai ir kitos kultūros įstaigos laikinai nebegali priimti lankytojų, kviečia visuomenę tęsti pažintį su kultūros paveldo objektais, meno kūriniais virtualioje erdvėje.

Skaitmeninėje Europos Sąjungos (ES) kultūros paveldo platformoje „Europeana“ https://www.europeana.eu/portal/l  laukia keliasdešimt milijonų lieratūros, muzikos, vaizduojamojo meno ir kitų kūrinių, kuriuos skelbia tūkstančiai ES atminties institucijų: bibliotekų, muziejų, archyvų. Šioje platformoje suskaitmenintų Lietuvos kultūros paveldo objektų skaičius 2019 m. – 199,2 tūkst.

Interneto svetainėje https://www.epaveldas.lt/home  yra sukauptas milžiniškas skaitmeninis lobynas, užtikrinama greita ir patogi prieiga prie tūkstančių meno kūrinių, knygų, laikraščių, rankraščių tekstų, žemėlapių, garso įrašų. Tai – Lietuvos kultūros paveldo elektroniniai vartai.

Lietuvos dokumentinio kino internete svetainėje http://www.e-kinas.lt/titulinis pateikiama Lietuvos centriniame valstybės archyve saugoma senoji dokumentika – filmai ir jų aprašai. Šiuo metu čia yra šiek tiek daugiau nei 100 pavadinimų senųjų lietuviškų dokumentinių filmų su jų aprašais lietuvių ir anglų kalbomis.

Interneto svetainėje http://www.sinemateka.lt/ prieinami suskaitmeninti ir restauruoti dokumentiniai filmai ir videomeno darbai, saugoti VHS formatu. Nepriklausoma sinemateka – VšĮ „Meno avilys“ projektas.

Išskirtiniai kultūros paveldo objektai prieinami ir interneto svetainėje „Lietuvos muziejų lobiai“. Lietuvos muziejų panoraminės nuotraukos skelbiamos interneto svetainėje https://www.panoramas.lt/, o 3D skaitmeninių vaizdų virtualios parodos pasiekiamos adresu https://sketchfab.com/limis/collections.

Elektroninių knygų skaitymui – interaktyvi biblioteka https://www.ibiblioteka.lt/libis-portal/#pages/standart/document/search/search.jsf?locale=lt_LT

Kultūros ministerijos inf.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Kultūra Wed, 18 Mar 2020 11:45:32 +0200
Vilniuje, Gedimino prospekte, bus pastatytas paminklas A. Smetonai http://l24.lt/lt/kultura/item/338314-vilniuje-gedimino-prospekte-bus-pastatytas-paminklas-a-smetonai http://l24.lt/lt/kultura/item/338314-vilniuje-gedimino-prospekte-bus-pastatytas-paminklas-a-smetonai Vilniuje, Gedimino prospekte, bus pastatytas paminklas A. Smetonai

Vyriausybės pasitarime pritarta premjero potvarkiu sudarytos darbo grupės pasiūlymams dėl Vilniaus miesto viešosios erdvės Vasario 16-osios Akto signataro, Lietuvos Tarybos pirmininko, prezidento Antano Smetonos paminklui pastatyti ir šio paminklo meninės-architektūrinės idėjos konkurso organizavimo.

Paminklo A. Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkursą siūlytina finansuoti Vyriausybės kanceliarijos administruojamomis valstybės biudžeto lėšomis, skirtomis istorinės atminties puoselėjimo projektams įgyvendinti (iki 30 tūkst. eurų).

„Sunku būtų surasti asmenybę, kuri galėtų prilygti Antanui Smetonai, kai mes kalbame apie prieškario Lietuvą. Mūsų pareiga – tinkamai pagerbti ir įamžinti A. Smetonos tragišką asmenybę, pirmąjį ir ilgiausiai poste išbuvusį Lietuvos prezidentą, ryškų intelektualą, aktyvų visuomenininką, aistringą lietuvybės puoselėtoją, gabų publicistą, modernios Lietuvos kūrėją, kūrybingą bei ryžtingą politiką, aktyviai kovojusį už valstybės teritorinį vientisumą“, – sakė Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Deividas Matulionis.

Kultūros ministerijai pavesta iki 2020 m. spalio 1 d. suorganizuoti ir įvykdyti paminklo sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkursą. Finansų ministerija įpareigota, rengiant 2021 m. valstybės biudžeto projektą, numatyti Kultūros ministerijai lėšų (250 tūkst. eurų) paminklui ir jo prieigoms prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengti.

Nuspręsta, kad Vyriausybės kanceliarija kreipsis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl sutikimo statyti šį paminklą valstybinėje žemėje tarp pastato Gedimino pr. 13 ir Gedimino prospekto Vilniuje ir dėl reikiamo žemės sklypo suformavimo.

Miesto erdvė ties Gedimino pr. 13 tiesiogiai susijusi su mūsų valstybės atkūrimo istorija. 1918 m. šiandieninio statinio ir jo prieigų šalia Gedimino pr. vietoje stovėjusiame pastate dirbo Lietuvos Valstybės Taryba, kuriai pirmininkavo Antanas Smetona, čia posėdžiavo pirmieji ministrų kabinetai, vadovaujami Augustino Voldemaro ir Mykolo Šleževičiaus, pradėtas leisti nepriklausomos Lietuvos pagrindinių valstybės įstatymų ir valdžios įsakymų periodinis informacinis leidinys „Laikinosios Vyriausybės žinios“. Šiuos istorinius faktus dabar ženklina atminimo lentos.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Kultūra Tue, 10 Mar 2020 16:03:53 +0200
G. Nausėda susitiko su Nobelio literatūros premijos laureate S. Aleksijevič http://l24.lt/lt/kultura/item/338092-g-nauseda-susitiko-su-nobelio-literaturos-premijos-laureate-s-aleksijevic http://l24.lt/lt/kultura/item/338092-g-nauseda-susitiko-su-nobelio-literaturos-premijos-laureate-s-aleksijevic G. Nausėda susitiko su Nobelio literatūros premijos laureate S. Aleksijevič

Prezidentas Gitanas Nausėda, susitikęs su Lietuvoje viešinčia Nobelio literatūros premijos laureate iš Baltarusijos Svetlana Aleksijevič, aptarė jos kūrybą, skatinančią iš naujo įvertinti skaudžių istorinių pamokų - karinių konfliktų, politinio persekiojimo, nusikaltimų žmogiškumui, Černobylio tragedijos - prasmę.

„Už kiekvienos tragedijos slypi tragiški žmonių likimai. Ar mokame įvertinti skaudžią patirtį ir deramai iš jos pasimokyti? Visai šalia Lietuvos, Baltarusijoje, kyla šiuolaikinis Černobylis - Astravo atominė elektrinė. Tai - grėsmė ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai. S. Aleksijevič knyga „Černobylio malda", kuri inscenizuojama Lietuvoje ir Baltarusijoje, yra žadintuvo skambutis Astravo atominės elektrinės grėsmių neįvertinančioms valstybėms. Turime stengtis, kad niekam netektų parašyti kronikos „Astravo malda", - prezidentą cituoja jo komunikacijos grupė.

Lietuvos vadovas išreiškė padėką rašytojai už jos kūrybinį indėlį, įamžinant skaudžias, bet itin prasmingas Rytų Europos šalių žmonių patirtis sunkiausiais regiono istorijos etapais. Prezidentas kartu su Nobelio literatūros premijos laureate kalbėjosi apie kultūrinės diplomatijos prioritetus Rytų Europos valstybėse, aptarė istorinės atminties svarbą bei istorijos perrašymo grėsmes, su kuriomis susiduria Lietuva bei kaimyninės šalys.

Susitikime kalbėta apie iniciatyvą 2022 metus paskelbti garsaus Europos švietėjo, leidėjo Pranciškaus Skorinos metais. Išreikštas palaikymas S. Aleksijevič iniciatyvai atidaryti moterų rašytojų knygų leidyklą, skatinti bei puoselėti moterų rašytojų, moterų karuose ir kituose konfliktuose temas.

S. Aleksijevič Nobelio literatūros premija suteikta 2015 metais. Rašytoja savo knygose nagrinėja karinių konfliktų, Holokausto ir Gulagų, moterų likimų Antrojo pasaulinio karo metais, Černobylio, SSRS imperijos subyrėjimo pasekmių posovietinėje erdvėje temas. S. Aleksijevič knygos „Černobylio malda" motyvai panaudoti garsiame „HBO" seriale „Černobylis", filmuotame Lietuvos teritorijoje.

Kovo 5-6 dienomis S. Aleksijevič dalyvauja Užsienio reikalų ministerijos kartu su Andrejaus Sacharovo tyrimų centru ir Vilniaus universiteto Psichologijos institutu rengiamoje tarptautinėje konferencijoje „Neužgijusios praeities žaizdos: pasekmės ir įveikos būdai".

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Kultūra Thu, 05 Mar 2020 17:12:35 +0200
Vilnius neatsisako šventinių renginių atvirose erdvėse – švęs saugiai ir įsiklausius į rekomendacijas http://l24.lt/lt/kultura/item/337987-vilnius-neatsisako-sventini-rengini-atvirose-erdvese-sv-s-saugiai-ir-isiklausius-i-rekomendacijas http://l24.lt/lt/kultura/item/337987-vilnius-neatsisako-sventini-rengini-atvirose-erdvese-sv-s-saugiai-ir-isiklausius-i-rekomendacijas Vilnius neatsisako šventinių renginių atvirose erdvėse – švęs saugiai ir įsiklausius į rekomendacijas

Vilnius atvirų renginių neatšaukia, tačiau, kaip pranešama, prieš renginius ir jų metu bus kaip niekad daug dėmesio skiriama informacijai apie sveikatą, savisaugą, higienos svarbą. Uždrausti renginius, sostinės savivaldybės administracijos nuomone, – tokios drastiškos saugumo priemonės būtų perteklinės. Šalutinės tokių drastiškų veiksmų pasekmės pakenktų daug didesnei daliai miestiečių.

Sostinėje netrukus vyks jau 416-oji Kaziuko mugė, o kitą savaitę Vilnius kvies švęsti Atkurtos Lietuvos Nepriklausomybės 30–metį. Virusai kiek pakoregavo šventines renginių programas, tačiau gyvenimo Vilniuje nesustabdė, pažymima Vilniaus savivaldybės pranešime.

Vilnius pasirinko tą patį kelią, kurį pasirinko daugelis Europos miestų – kovoti su virusu nenumarinant miesto gyvenimo ir jo privalumų, riboti dalį renginių uždarose erdvėse ir skatinti žmonės imtis prevencinių higienos priemonių. Pavyzdžiui, Romoje, nors ir užfiksuoti keli atvejai, o šalies šiaurėje virusas išplitęs labai stipriai, viešasis gyvenimas nestabdomas. Tikslas – užkardyti viruso plitimą, tačiau ne paralyžiuoti miestus, kas sukeltų gerokai daugiau problemų. Šiuo keliu eina daugybė kitų Europos miestų.

„Vadovaujamės Vyriausybės rekomendacijomis dėl uždarų renginių ribojimo, tačiau neturime pagrindo manyti, kad visuotinis miesto gyvenimo paralyžiavimas būtų pats efektyviausias kelias stabdyti viruso plitimą. Sekame tarptautinę situaciją ir kitų, gerokai labiau viruso apimtų šalių pavyzdžius, matome jų panašų elgesį. Kviečiame visus vilniečius, prieš apsisprendžiant dėl apsilankymo Kaziuko mugėje ar kituose didesniuose renginiuose, įvertinti savo sveikatą, imunitetą – jei sergate lėtinėmis ligomis, imunitetas nusilpęs, saugiausias sprendimas būtų vengti viešų renginių“, – savivaldybės pranešime cituojamas Administracijos direktorius Povilas Poderskis.

Pasak sostinės savivaldybės Administracijos vadovo, miestas turi labai konkretų planą ir yra visiškai pasirengęs. Veiksmai būtų koordinuojami ir koreguojami atsižvelgus į Valstybės ekstremalios situacijos operacijų centro (VESOC) naujausias rekomendacijas.

Jei Lietuvoje ir liks tik vienas nustatytas koronaviruso atvejis, sostinė ir toliau taikys prevencines priemones, rekomenduos neorganizuoti didelio masto renginių uždarose patalpose, kaip rekomenduoja VESOC. Jei bent vienas koronaviruso atvejis bus nustatytas Vilniuje, žmogus bus izoliuotas, bus karantinuoti ir susirgusiojo artimieji, miestas elgsis rūpestingai, susisieks su jais ir nuolat domėsis, ar netrūksta maisto, higienos prekių ir pan., pabrėžiama savivaldybės pranešime.

Jei Vilniuje būtų nustatytas koronaviruso atvejis, būtų atsisakyta organizuoti renginius uždarose patalpose, o šventėse atvirose erdvėse rekomenduojama nesilankyti tiems žmonėms, kurių imunitetas nusilpęs, kurie serga lėtinėmis ligomis. Jei nutiktų blogiausia – daugėtų susirgusių, tuomet būtų atsižvelgta į VESOC rekomendacijas ir imtasi veiksmų dėl renginių atvirose erdvėse.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Kultūra Tue, 03 Mar 2020 14:54:56 +0200
Dėl koronaviruso perkeliami „Lietuvos balso“ finalai šalies arenose http://l24.lt/lt/kultura/item/337884-del-koronaviruso-perkeliami-lietuvos-balso-finalai-salies-arenose http://l24.lt/lt/kultura/item/337884-del-koronaviruso-perkeliami-lietuvos-balso-finalai-salies-arenose Dėl koronaviruso perkeliami „Lietuvos balso“ finalai šalies arenose

Kovo 8-ąją „Lietuvos balso“ finaliniai koncertai turėjo prasidėti tiesiogiai iš Šiaulių arenos, o būtent šiame mieste paskelbtas pirmas koronaviruso atvejis.

Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministro rekomendacijomis atsisakyti masinių renginių Šiaulių mieste ir rajone, LNK televizija priėmė sprendimą perkelti kitą sekmadienį, kovo 8 dieną, Šiaulių arenoje turėjusį įvykti tiesioginį „Lietuvos balso“ projekto ketvirtfinalį, o kartu su juo Klaipėdos bei Vilniaus arenose kovo 15 bei 22 dienomis turėjusius įvykti pusfinalį bei finalą į gegužės mėnesį.

„Šį nelengvą sprendimą LNK priėmė su visa „Lietuvos balso“ šeima – mes negalime rizikuoti savo žiūrovų, projekto gerbėjų sveikata. „Lietuvos balso“ misija – skleisti pozityvumą, gerą energiją, aukšto lygio pramogą, todėl čia negali būti net mažiausios rizikos mūsų žmonėms. Mūsų nuomone, atsižvelgiant į sveikatos apsaugos ministro raginimus atšaukti renginius, visi organizatoriai turi elgtis atsakingai. Finalines „Lietuvos balso“ kovas surengsime gegužės mėnesį, kai situacija, tikėkimės, jau bus pagerėjusi, ir koncertai arenose bus tikra šventė, muzikos ir geros nuotaikos triumfas, be jokios rizikos šešėlio“, – situaciją komentuoja Jurgis Jefremovas, LNK programų direktorius.

Kūrybos namai ELITAZ praneša, jog „Lietuvos balso“ ketvirtfinalis perkeliamas į gegužės 17 dieną ir įvyks Vilniaus „Siemens“ arenoje, pusfinalis perkeliamas į gegužės 24 dieną, Šiaulių areną, o finalas įvyks gegužės 31 dieną Kauno „Žalgirio“ arenoje.

Finalinių kovų perkėlimas reiškia, jog saugiai nufilmuotas antrasis „Lietuvos balsas. Vaikai“ sezonas startuos daug anksčiau ir LNK televizijos eteryje pasirodys jau kitą sekmadienį, kovo 8 dieną, informuojama pranešime spaudai.

„Stebėdami situaciją Europoje turėjome parengę keletą galimų scenarijų, jei vis dėlto tektų koreguoti planus. Noriu padėkoti visai didžiulei komandai už supratingą ir lankstų prisitaikymą prie situacijos, nes daugelis žmonių geranoriški sutiko pakoreguoti savo planus, kad galėtume suplanuotų renginių datas perkelti į gegužės mėnesį. Tiesioginių kovų perkėlimas reiškia ne tik tai, kad projekto kulminaciją kviesime stebėti gegužę, bet ir tai, jog anksčiau nei planuota LNK televizijos eterį pasieks antrojo „Lietuvos balsas. Vaikai“ sezono premjera. Jau nuo kovo 8 d. kviečiu įsitaisyti namuose patogiai ir sekmadienio vakarus leisti su fenomenaliuoju „Lietuvos balsas. Vaikai“, kurio antrasis sezonas bus ne mažiau įspūdingas“, – apie paankstintą vaikų projekto startą informuoja vyriausiasis prodiuseris Gediminas Jaunius.

Pasikeitus aplinkybėms, perkeliamas ir tiesioginis „Lietuvos balsas. Vaikai“ finalas, kuris įvyks gegužės 10 dieną Palangos koncertų salėje.

Tačiau tų, kurie jau spėjo įsigyti bilietus į projekto finalus, kūrėjai ragina neskubėti jų grąžinti. Visiems, turintiems bilietus, bus suteikta galimybė juos pasikeisti į naujomis datomis gegužės mėnesį įvyksiančius finalus. „Bilietus įsigijusiems žmonėms suteiksime galimybę juos pasikeisti į gegužės mėnesį perkeltus finalus.

Tiems, kas bilietus pirko bendrovėse „Ticket Market“ ir „Tiketa“, dėl pakeitimo nieko papildomai daryti nereikia, bilietas automatiškai galioja į finalinius koncertus Šiaulių ir „Siemens“ arenose naujomis datomis. Bilietus įsigijusiems bendrovėje bilietai.lt, reikia kreiptis i šį platintoją dėl bilieto keitimo. Tiems, kas bilietus norės grąžinti ir atgauti pinigus, reikės kreiptis ten, kurioje pirko bilietus, jei tai buvo bilietų platinimo kasa, arba į bilieto platintojo svetainę. Visus bilietų keitimus ar grąžinimus bus galima pradėti atlikti nuo kovo 5 dienos“, –– situaciją paaiškina Gediminas Jaunius.

Jau šį sekmadienio vakarą, nuo 19.30 val., paskutinėje „Lietuvos balso“ dvikovų laidoje reklaminių pertraukų metu projekto komanda kviečia visus prisijungti prie tiesioginės transliacijos „Lietuvos balso“ Facebook puslapyje, kuriame šią temą plačiau aptars projekto vedėjas Rolandas Mackevičius.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Kultūra Sun, 01 Mar 2020 12:43:25 +0200
Atlikėjas Kazimieras Likša: norėdamas dainomis sužadinti klausytojo jausmus, privalai nemeluoti nei jam, nei sau http://l24.lt/lt/kultura/item/337759-atlikejas-kazimieras-liksa-noredamas-dainomis-suzadinti-klausytojo-jausmus-privalai-nemeluoti-nei-jam-nei-sau http://l24.lt/lt/kultura/item/337759-atlikejas-kazimieras-liksa-noredamas-dainomis-suzadinti-klausytojo-jausmus-privalai-nemeluoti-nei-jam-nei-sau Atlikėjas Kazimieras Likša: norėdamas dainomis sužadinti klausytojo jausmus, privalai nemeluoti nei jam, nei sau

Recepto dainai, jaudinančiai klausytojus, nėra – kūryba gimsta iš jausmų, kuriais gyveni. Tuo įsitikinęs atlikėjas Kazimieras Likša, teigiantis, kad būtų be galo laimingas žinodamas muzikos sėkmės formulę. Vienintelė taisyklė, kuria vadovaujasi muzikantas – nuoširdumas, tampantis visos jo kūrybos pagrindu. Todėl K. Likša sako: jausmingiausios dainos gimsta tada, kai nemeluoji sau ir klausytojui.

Kūryba nėra tik vienpusis ryšys

Staiga, netikėtai, nelauktai – taip gimsta K. Likšos muzika, o kūrybą dainų autorius ir atlikėjas apibūdina kaip natūralų procesą. Todėl ją, pašnekovo teigimu, klausytojai taip pat priima savaime: susitapatindami, kartu jausdami tai, kuo gyvena autorius.

„Be abipusio ryšio muzika netektų prasmės. Bendrauju su savo auditorija ir žinau, kad mano dainų ji klausosi kaip terapijos, įkvėpimo. Muzika klausytojams tampa tarsi vaistu po išsiskyrimo, esant vienišiems, įskaudintiems, nebematantiems gyvenimo prasmės ar džiaugsmo. Kartais jie bijo prisipažinti, ką iš tiesų jaučia, todėl, klausydamiesi dainų, kartu įsiklauso ir į save“, – apie muzikos poveikį auditorijai kalba K. Likša.

Tačiau atlikėjas mano – jo kūryba nėra tik vienpusis ryšis. Rašydamas dainas, K. Likša stengiasi klausytojams atiduoti ir visą save.

„Muzika kitus užkabina tik tuomet, jei tokius pačius jausmus sukelia ir man. Kai žinau, kad daina yra tikra, nesumeluota, gimusi nebandant įtikti, nuspėti temas, kurios yra aktualios. Dažniausiai instrumentu užkabinu melodiją ir jaučiu – joje kažkas slypi. Taip muzika mane užliūliuoja, grąžina prisiminimus, pati padiktuoja ir žodžius. Kūryba yra be galo paslaptinga bei nenuspėjama. Nėra taip, kad pabundi ir sakai – šiandien kursiu, nes jaučiu, kad atėjo laikas“, – pasakoja muzikantas.

Per dešimtmetį kūrybos – tik viena nuodėmė

K. Likša prisimena – per veiklos dešimtmetį buvo tik vienas kartais, kai dainą parašė dirbtinai, bandydamas specialiai auditorijai dėlioti melodiją ir žodžius. Atlikėjo teigimu, visa kita yra tikra bei nesumeluota.

„Dainas kuriu nuoširdžiai, o devynios iš dešimties jų skirtos intymiam klausymui. Jaukiam šiltam vakarui namuose pravertais langais ar pasivaikščiojimui. Absoliučiam ir asmeniškam ryšiui su atlikėju, kuriuo nesidalini, o pasilieki sau. Užmegzti jį ypač lengva muzikos klausantis su ausinėmis. Jas ir pats naudoju kurdamas – įsirašau dainą į telefoną, perklausau vakare, atsikėlęs, vaikščiodamas. Stebiu, ar vis dar jaučiu tą pačią emociją, kurią norėjau perteikti. Jei taip – žinau, kad dainą išleisiu“, – mintimis dalijasi pašnekovas.

Todėl norintiems išgirsti tikrąjį muzikos skambesį, išeitį siūlo ir technologijų gamintojai. Jie nuolat tobulina ausines, su kuriomis atsiskleidžia kokybiškas bei švarus garsas.

„Rinkoje neseniai pasirodęs įrenginys sukurtas ir muzikos profesionalams, ir mylėtojams. Su naujosiomis „Huawei FreeBuds3“ ausinėmis garsas skamba lyg įrašų studijoje – aiškiai bei raiškiai, nes jo signalas perduodamas natūraliai. Tai pirmasis įrenginys su „Kirin A1“ lustu, valdomas dirbtinio intelekto. Ši technologija, integruota kartu su dvigubu „Bluetooth 5.1“ kanalu, užtikrina tikrą stereofoninį garsą, tad muzika skamba kokybiškai“, – sako „Huawei“ produktų vadovas Lietuvoje Audrius Granickas.

Koncertuose pasirodys visiškai nuogas

Paklaustas, ar galėtų detaliau pasidalinti kūrybos proceso subtilybėmis, K. Likša pasakoja neseną istoriją.

„Kartu su gitaristu buvom išvažiavę kelioms dienoms į Nidą. Dienomis vaikščiojame po miestelį, miškus, nueidavome gerus 20 kilometrų. Kartais kalbėdavome, kartais keliaudavome visiškoje tyloje. Ir viskas, ką per dieną patirdavome, vakare nuguldavo į dainas. Jose atsidurdavo diskutuotos temos, mintys, patirtys. Tokia yra kūrybos eiga: natūrali tėkmė, neretai įkvėpta supančios aplinkos“, – prisimena dainų autorius ir atlikėjas.

Ir jei Nida dovanoja tylą ir ramybę, tuo pasimėgauti negali didmiesčių gyventojai. Patarimu jiems dalinasi technologijų gamintojai, kurių teigimu, triukšmą izoliuojančios ausinės – išeitis pabėgti nuo supančios ir kartais erzinančios aplinkos bei klausyti tik to, ką norisi girdėti.

„Muzika skamba kitaip, kai jos neužgožia pašaliniai garsai. Naujasis „Huawei“ įrenginys prisitaiko prie klausytojo ausies sandaros ir nuslopina aplinkos triukšmo intensyvumą. Su trukdančius garsus izoliuojančiomis ausinėmis galima klausyti tik mylimo atlikėjo, o supantis miesto šurmulys tampa ne papildomu fonu – jo tiesiog nebelieka. Be to, pilnai įkrautos ausinės be sustojimo gali groti 4 valandas, o su įkrovimo dėklu energijos pakaks iki 20 valandų – tai ypač patogu išsiruošus į ilgą pasivaikščiojimą mišku ar pajūriu“, – tvirtina A. Granickas.

Tuo tarpu, K. Likša įkvėpimo Nidoje ieškojo ir savo naujajam albumui, kurį klausytojams pristatyti planuoja rudeniop. „Iki to laiko išsiruošiau į akustinių koncertų turą po mažesnius Lietuvos miestus, kuriuose itin retai lankausi. Ten skambės dainos, kurias parašiau visiškai vienas, o klausytojų laukia betarpiškas ir intymus vakaras, kai su auditorija bendrauju ypač artimai. Pasirodau nuogas – tik aš ir gitara“, – šypsosi atlikėjas.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Kultūra Thu, 27 Feb 2020 13:26:52 +0200
Tarp „Sony“ pasaulinės fotografijos apdovanojimų laureatų – fotografo iš Kauno darbas http://l24.lt/lt/kultura/item/337672-tarp-sony-pasaulines-fotografijos-apdovanojim-laureat-fotografo-is-kauno-darbas http://l24.lt/lt/kultura/item/337672-tarp-sony-pasaulines-fotografijos-apdovanojim-laureat-fotografo-is-kauno-darbas Tarp „Sony“ pasaulinės fotografijos apdovanojimų laureatų – fotografo iš Kauno darbas

2020-ųjų „Sony“ pasaulinės fotografijos apdovanojimuose Lietuvos nacionalinį prizą pelnė kaunietis fotografas Andrius Aleksandravičius, konkurse dalyvavęs su nuotrauka, pavadinta „Stovint ant Baltijos jūros ribos“. Iš viso Pasaulinės fotografijos organizacija ir „Sony“ nacionalinius prizus įteikė fotografams iš 63 šalių visame pasaulyje.

Andriaus Aleksandravičiaus fotografija „Stovint ant Baltijos jūros ribos“ apdovanojimų vertinimo komisijos buvo pripažinta geriausia nuotrauka iš visų, kurias pateikė konkurse dalyvavę fotografai iš Lietuvos. Šis darbas dalyvavo „Sony“ pasaulinės fotografijos apdovanojimų Atvirajame konkurse, Kelionių kategorijoje. A. Aleksandravičius, kaip Nacionalinio prizo laimėtojas, bus apdovanotas skaitmenine „Sony“ fototechnika.

„Šį kadrą aš pavadinau „Stovint ant Baltijos jūros ribos“. Tai buvo labai šalta ir vėjuota žiemos diena. Man labai patinka lankytis prie jūros ne sezono metu. Tuščias paplūdimys, padengtas sniegu, jūra nėra užšalusi, bet atrodo kaip šerbeto ledai. Ir garsas yra magiškas. Ši nuotrauka daryta Smiltynės paplūdimyje prie Klaipėdos, Lietuvoje. Tai unikali mano šalies dalis – Kuršių nerijos nacionalinis parkas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą“, – savo nuotrauką apibūdino A. Aleksandravičius.

Kaip sako pats A. Aleksandravičius, „Sony World Photography Awards“ – vienas iš jo laukiamiausių metų konkursų. „Šiame konkurse dalyvauju jau ne pirmą kartą, laimėjimas yra didelis mano kūrybos įvertinimas, tai įkvepia dar daugiau fotografuoti“, – sako A. Aleksandravičius.

Šįmet „Sony“ pasaulinės fotografijos apdovanojimai vyksta jau 13-ąjį kartą. Tai vieni žinomiausių apdovanojimų fotografijos srityje pasaulyje, kur fotografai dėl pagrindinių prizų varžosi keturiose srityse: Profesionalų (darbų serija), Atvirajame (viena nuotrauka), Studentų (akademinių institucijų) ir Jaunimo (12-19 metų) konkursuose.

„Sony“ pasaulio fotografijos apdovanojimų konkursui šiemet buvo pateikta daugiau kaip 345 000 nuotraukų, o daugiau kaip 190 000 pateko į Atvirą konkursą – tai didžiausias iki šiol pateiktų darbų skaičius.

Apie Pasaulio fotografijos organizaciją

Pasaulio fotografijos organizacija yra globali platforma iniciatyvoms fotografijos srityje skatinti. Mūsų veikla apima 180 šalių, o pagrindinis tikslas – paskatinti su fotografijos sritimi susijusią diskusiją atkreipiant dėmesį į geriausias nuotraukas ir fotografus visame pasaulyje. Didžiuojamės užmegztais tvariais ryšiais su individualiais fotografais ir pirmaujančiais šioje srityje partneriais visame pasaulyje. Organizuojame ištisus metus vykstančius renginius įskaitant „Sony“ pasaulinės fotografijos apdovanojimus, kurie yra vienas didžiausių pasaulyje fotografijos konkursų, bei tarptautines fotografijos meno muges „PHOTOFAIRS“, skirtas fotografijos sričiai. Daugiau informacijos: www.worldphoto.org.

]]>
lena.pismenikova@gmail.com (Elena R.) Kultūra Tue, 25 Feb 2020 17:54:23 +0200
Vilniaus knygų mugė: skelbiama tema kitiems metams http://l24.lt/lt/kultura/item/337581-vilniaus-knyg-muge-skelbiama-tema-kitiems-metams http://l24.lt/lt/kultura/item/337581-vilniaus-knyg-muge-skelbiama-tema-kitiems-metams Vilniaus knygų mugė: skelbiama tema kitiems metams

Tradiciškai, paskutiniąją Vilniaus knygų mugės dieną pranešamas ir kitų metų šūkis. Jau aišku, kad 2021 metais vasario 25–28 dienomis visi rinksimės į mugę, kurios tema – „Vaizdas kaip tekstas“.

Tradiciniai tekstai šiandien konkuruoja ne tik tarpusavyje, vis dažniau jiems tenka atlaikyti vaizdų ar simbolių invaziją. Kartu su naujomis technologijomis simboliai ar vaizdai siūlo lengvesnius, greitesnius informacijos įvedimo, pateikimo ir suvokimo būdus. Komiksai, grafiniai romanai vis labiau užkariauja skaitytojų galvas. Tradicinė knygos iliustracija šiandien lengvai transformuojasi į filmą, kompiuterinį žaidimą, bet sunkiai grįžta į tradicinį tekstą. Koks vaizdo vaidmuo teksto kūrime? Kaip vaizdas siejasi su tekstu ir ar gali jį pakeisti? Tradicinis tekstas ir vaizdai. 2021 metų Vilniaus knygų mugė kvies aptarti šiuos naujus iššūkius, rašoma pranešime spaudai.

„Būsimų metų mugės tema, žinoma, apims ir knygos meną, iliustracijas, fotografiją, kino filmus, vaizdo projekcijas, kurias taip pat suvokiame kaip tekstą, turintį prasmę. Bet ar vaizdas gali pakeisti tekstą?“ – svarsto Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidybos centro vadovas Gytis Vaškelis.

Lietuvos parodų ir kongresų centro LITEXPO parodų skyriaus vadovė Milda Gembickienė tikisi, kad 22-asis tradicinis literatūrinis renginys išlaikys geriausias ir skaitytojų pamėgtas formas, bet tuo pačiu ieškos būdų naujai pažvelgti į tekstą ir skaitymą.

]]>
gintarp1@gmail.com (Gintarė P.) Kultūra Sun, 23 Feb 2020 14:34:02 +0200