Spausdinti šį puslapį

Panevėžio istorinė dalis plečiama iki 300 ha

2011-10-26, 06:33
Įvertinkite šį įrašą
(0 balsai)

Kad apsaugotų kuklų architektūrinį paveldą, Panevėžio savivaldybė praplės istorinę miesto dalį. Specialiame plane siūloma saugoti net 300 ha.
Beveik šešis šimtus metų skaičiuojantis Panevėžys iki šiol turėjo tik per šimtą hektarų saugotinos kultūros paveldo teritorijos. Dabar ją siūloma išplėsti beveik dviem šimtais hektarų.

Neturintis ryškaus senamiesčio, Panevėžys gali didžiuotis tik kukliu medinės architektūros palikimu, pradėjusiu formuotis XVI amžiuje. Tačiau mediniai namai, pasak architektų, pamažu įrėminami plastikinėmis lentelėmis ir langais.
Susirūpinta išsaugoti ne tik juos, bet ir išplėsti istorinę teritoriją. Į ją ketinama įtraukti ir du vėjo malūnus, kaip agrarinio kraštovaizdžio palikimą.
„Kiekvienai teritorijai bus nustatyti tvarkymo, naudojimo režimai. Mes išsaugosime aukštingumą, kai kur bus ribojamas perimetrinis užstatymas, kad nebūtų užgožiami svarbūs, kultūrinę vertę turintys pastatai“, – kalbėjo Panevėžio savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja Loreta Paškevičienė.
Pasak plano rengėjų, istorinė miesto dalis gali būti papildyta buvusių fabrikų teritorijomis,   kai kuriais XIX a. – XX a. pradžios priemiesčiais ir pokario metų individualios statybos kvartalais, kai kurių gatvių atkarpomis, kad juose statomi pastatai neužgožtų architektūrinių paminklų, kaip pavyzdžiui švento Petro ir Povilo bažnyčios.
Panevėžiui bus nesunku vystytis ir išsaugoti savo veidą, kiek tai įmanoma. Panevėžys nėra labai įdomus savo istorine dalimi. Šis miestas labai daug nukentėjo per karą, buvo griautas, jį perstatant tarybiniais laikais. Taigi stengiamasi saugoti tai, kas išliko“, – aiškino architektas, plano rengėjas Augis Gučas.
Plano rengėjai tikino norintys, kad miesto išdėstymas būtų aiškus, kad būtų galima suderinti senąją ir naująją statybą.
„Dabar bus ribojama chaotiška statyba, mat dažnai valdininkai, nežinia kuo remdamiesi, išduoda tokius statybos leidimus, kai negalima nustatyti aukštingumo. Nuo šiol statyba bus tiksliai reglamentuota“, – žadėjo Panevėžio savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėja L. Paškevičienė.
Planui jau pritarė miesto tarybos komitetai ir architektų taryba. Gruodžio pradžioje jis bus svarstomas miesto tarybos posėdyje, o kol kas laukiama bendruomenės siūlymų.

Zina Paškevičienė, Ugnė Galadauskaitė
LTV „Panorama“
www.lvcom.lt

Komentuoti