Praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje Žaliakalnis sparčiai plėtėsi, čia apsigyveno daug žemutinėje miesto dalyje dirbančių miestiečių. Miesto valdybą netrukus užplūdo prašymai gerinti susisiekimą su žemutine miesto dalimi. Po tuomečio Kauno burmistro Jono Vileišio ilgų derybų su geležinkelių valdyba nuspręsta miesto dalis sujungti keltuvu.
Norėdami įvertinti būsimą keleivių srautą, visą 1930-ųjų vasarą pasamdyti bedarbiai skaičiavo laiptais aukštyn ir žemyn lipančius žmones. Keltuvo statybos truko beveik metus. Iš pradžių buvo įrengtas vienas funikulieriaus vagonas, antrajame – akmenų balastas.
Keltis į kalną netrukus tapo taip populiaru, kad jau tą patį rudenį nuspręsta ir antrąjį vagoną paversti keleiviniu.
Šiandien, kaip ir prieš aštuonis dešimtmečius, funikulierius tarnauja žmonėms. Praėjusiame šimtmetyje statytas technikos paminklas naujų šeimininkų rekonstruotas prieš 8 metus. Tąkart atkurtas autentiškas keltuvo vaizdas, sutvarkyti mechanizmai, bėgiai, vagonai, aikštelių apšvietimas tarnauja iki šiol.
„Tai kainavo beveik ketvirtį milijono litų. Investicija finansiškai neatsipirko, tačiau padarytas geras darbas, ir miesto gyventojai bei svečiai tikrai patenkinti“, – teigė „Kauno liftų“ generalinis direktorius Jonas Guzavičius.
Apatiniame Žaliakanio funikulieriaus perone vykusioje 80-mečio minėjimo šventėje sulaukta nemažai svečių. Visi norintieji gimtadienio proga galėjo pasivažinėti nemokamai.
Skaičiuojama, kad per mėnesį funikulieriumi keliasi apie 25 tūkst. žmonių – daugiau nei 800 žmonių per dieną.
Loreta Mačiulienė
LTV „Šiandien“
