Netrukus prasidėsiantis medžioklės sezonas ir kelių remonto bei tiesimo darbai sutrikdo laukinių gyvūnų įpročius. Aplinkosaugos specialistai pataria vairuotojams būti atidiems dėl vykdomų kelio darbų ir naujų kelio ruožų, kurių laukiniai gyvūnai dar nėra įpratę vengti.

Kuo aukščiau yra transporto priemonės vairuotojo vieta, tuo geriau ir plačiau jis mato kelią ir aplinką. Toks stereotipas eismo dalyviams suteikia apgaulingą saugumo jausmą ir užmigdo budrumą šalia sunkiasvorių transporto priemonių, o tai keliuose kasmet lemia skaudžius eismo įvykius.

Beveik pusė milijono keleivių ir virš pusės tūkstančio transporto priemonių, kurių maršrutų ilgis prilygsta atstumui nuo Vilniaus iki Barselonos. Taip atrodo vos viena darbo diena sostinėje važinėjantiems autobusams bei troleibusams. Apžvelgus visos Lietuvos skaičius, jie būtų dar įspūdingesni, todėl viešojo transporto reikšmė miestams yra neabejotina. Tačiau specialistai pastebi – lengvųjų automobilių vairuotojai neretai pamiršta autobusų bei troleibusų eismo gatvėmis ypatumus, o kartais stokoja ir vairavimo kultūros bei pagarbos. Draudimo bendrovė ERGO skaičiuoja, jog nuo metų pradžios buvo užregistruoti 128 automobilių bei viešojo transporto susidūrimo atvejai.

Liepos 24–26 d., penktadienį–sekmadienį, šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 43 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.

Liepos 17–19 d., penktadienį–sekmadienį, eismo įvykiuose Lietuvos keliuose žuvo 2 žmonės (dviratį vairavęs 55 metų vyras ir lengvojo automobilio 57 metų keleivė). Abi šios eismo nelaimės įvyko šeštadienį (liepos 18 d.).

Europos Sąjungoje, kur avaringumas vidutiniškai yra vienas mažiausių, per dieną keliuose žūstančių arba rimtai sužeidžiamų eismo dalyvių skaičius prilygsta vienam dideliam keleiviniam lėktuvui. Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos skelbiamoje ataskaitoje parodoma, kad vien per 2019 m. šalyje įvyko 3289 eismo įvykiai, kuriuose sužeisti 3908 žmonės. Daug vilčių dedama į autonominius automobilius, kuriais turėtų remtis visa transporto sistemos ateitis. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros docento dr. Vido Žuraulio, jeigu eismas ir visi automobiliai būtų autonominiai, saugumas keliuose artėtų prie 100 proc.

Birželio 19–21 d., penktadienį–sekmadienį, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 34 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės.

Gegužės 22–24 d., penktadienį–sekmadienį, mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 16 eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, tarp jų 37,5 proc. – vietinės reikšmės keliuose (miestų gatvėse).

Gegužės 8–10 d., penktadienį–sekmadienį, Lietuvos keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 24 eismo įvykiai, daugiausia – sekmadienį (10), kuriuose nukentėjo žmonės. Visi įvykiai įvyko esant sausai kelio dangai.

Kovo pirmąjį savaitgalį (6–8 dienomis), penktadienį–sekmadienį, mūsų šalies keliuose, pirminiais duomenimis, įvyko 18 eismo įvykių, esant šlapiai kelio dangai – 6. Žuvo 3 žmonės: lengvojo automobilio 46 metų vairuotoja ir su ja važiavusi 9 metų keleivė, taip pat 50 metų pėsčioji (pėsčiųjų perėjoje). Abi šios eismo nelaimės įvyko šeštadienį (kovo 7 d.).