Vandentvarkos UAB „Vilniaus vandenys“ įspėja, kad daugėja nuotekose aptinkamų sunkiųjų metalų. Dalis jų – toksiški, galintys sukelti sunkius susirgimus. Nors šie metalai į aplinką dažniausiai patenka iš pramonės įmonių, jų gausu ir mūsų dažnai naudojamuose daiktuose – skalbimo ir valymo priemonėse, trąšose, automobilių padangose ar net konservų dėžutėse.

Karantino metu daugiau laiko praleidžiame namuose. Pasikeitęs gyvenimo ritmas padarė mus sėslesnius – ne tik apribojo laisvalaikio pramogas ir malonumus, tačiau daugelį privertė ir įprastą biuro bei mokyklos aplinką perkelti į namus. Dėl to galėjo keistis mūsų kasdieniai buities vartojimo įpročiai bei su tuo susijusios išlaidos. Kyla natūralus noras taupyti.

Gyventojų ir įmonių išleidžiamose nuotekose daugėja sveikatai pavojingų cheminių medžiagų, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ tyrimai. Nustatytos pavojingos medžiagos dažnai slypi kasdieniuose buities daiktuose, net tualetiniame popieriuje ar vaikų seilinukuose.

Netrukus dalyje Vilniaus pastatų karštas vanduo gali nusidažyti skaisčiai žalia spalva – tai reiškia, kad pastate įrengtas šilumokaitis nesandarus ir jį reikia nedelsiant keisti, siekiant užtikrinti kokybišką karšto vandens tiekimą. Spalio mėnesį AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) pradeda šilumos tinklų ir šilumos vartotojų pastatuose įrengtų pašildymo įrenginių sandarumo patikrą, panaudojant specialų dažiklį – tai leidžia lengviau identifikuoti šilumos tinklų ir šildymo sistemų spragas ir jas operatyviai pašalinti. Gyventojai, pastebėję, jog jų pastate karštas vanduo „pažaliavo“ turi apie tai pranešti namo administratoriui ir VŠT.

Posakis „Kol viskas yra gerai, nieko nekeisk“, negalioja kalbant apie odos priežiūrą. Mat pasirodę įvairūs netobulumai – net ir smulkios raukšlelės – reiškia, kad oda jau ilgą laiką negavo būtinų medžiagų ar buvo alinama oro, dulkių ar kitų išorės faktorių, tikina „Mary Kay“ vizažistė Jelena Liaudinienė. Anot jos, neteisingai prižiūrint odą ir nepasirūpinus odos senėjimo prevencija, raukšlės gali pasirodyti net ir nesulaukus 25 metų. Specialistė atskleidžia, kaip kuo ilgiau išsaugoti jaunai atrodančią odą ir užkirsti kelią raukšlių atsiradimui.

Šiandien, apie 12 val., Šeimyniškių g. 38, važiuojamoje dalyje, pradėjo veržtis vanduo, skelbiama pranešime spaudai. Į įvykio vietą buvo nusiųsta „Vilniaus vandenų“ avarijų likvidavimo brigada.

Šią savaitę trumpam lankytojams duris atvėrė Vilniaus mieste seniausia, tačiau vis dar veikianti vandenvietė, kuri pastatyta dar praėjusiame šimtmetyje. Kas penkerius metus šios Sereikiškių vandenvietės vandens rezervuaras trumpam ištuštinamas, kad jį būtų galima išvalyti nuo ant sienų susikaupiančių mangano ir geležies nuosėdų. Po to jis vėl užpildomas vandeniu. Tai vienintelė taip ilgai veikianti vandenvietė, ir šiandien tyru požeminiu vandeniu aprūpinanti Vilniaus centro ir senamiesčio gyventojus, rašoma pranešime spaudai.

Kėdainių miesto savivaldybė gyventojams pirmadienį paskelbė, kad vandentiekio tiekiamo geriamojo vandens Kėdainių mieste negalima naudoti maistui ruošti, vandenį išimtinai galima naudoti tik buitinėms reikmėms.

Kovo 22-ąją, minint pasaulinę vandens dieną, „Vilniaus vandenys“ informuoja, kad viešai tiekiamas geriamasis vanduo yra saugus nuo COVID-19 ir tinkamas vartoti be specialaus paruošimo. Didžiausios šalies vandentvarkos bendrovės taikoma vandens paruošimo technologija, kurioje naudojamas išgaunamo vandens filtravimas ir dezinfekavimas, užkerta kelią COVID-19 plitimui per vandenį. Tą patvirtina ir Pasaulio sveikatos organizacijos atlikti tyrimai.

Artėjant „Moterų raliui“ ir ekipažams svarstant, kaip geriau pasiruošti visos dienos 300 kilometrų iššūkiui, balneoterapijos (gydymo mineraliniu vandeniu) specialistė Eglė Bucevičiūtė pataria moterims ugdytis įprotį gerti vandenį.