Sukčiai pirmąjį šių metų pusmetį dirbo be atostogų – „Luminor“ banko duomenimis, per šį laikotarpį pagrindiniai sukčiavimo tipai išliko tie patys, tačiau klientų nuostoliai dėl jų veiklos padidėjo beveik 200 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Didžiausią „sėkmingų“ sukčiavimo atvejų dalį sudarė susirašinėjimo elektroniniu paštu perėmimas (37 proc.), investicinis sukčiavimas (23 proc.), sukčiavimai parduodant neegzistuojančias prekes (28 proc.). Santykinai didelę dalį užėmė sėkmingos romantinio sukčiavimo istorijos – bemaž 10 procentų.

Sukčiai nesiruošia vasaros atostogų ir nemažina atakų prieš gyventojus apsukų. „Swedbank“ duomenimis, per vieną dieną banko klientų konsultacijų centras gauna iki 400 gyventojų skambučių ir pranešimų apie sukčių bandymus išvilioti asmeninius interneto bankininkystės, mokėjimo kortelių duomenis ir reikalavimus patvirtinti mokėjimus, kurių gyventojai patys neinicijavo.

Sakysite, nerealu per dieną uždirbti tokią pinigų sumą Lietuvoje. Realu. Tokią pinigų sumą liepos 13-ąją savo plepumu leido užsidirbti Šiaulių ir Telšių apskričių gyventojai sukčiams.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet internetiniai sukčiai siekia išvilioti banko kortelių duomenis iš portale Skelbiu.lt prekes ar daiktus siūlančių pardavėjų.

Vilniaus apskr. policija pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejų, kuomet yra apgaunamas asmuo, patalpinęs skelbimą apie parduodamą prekę. Tariamas pirkėjas susidomi parduodama preke, pageidauja pirkti ir atsiunčia suklastotą išrašą apie apmokėjimą. Pardavėjas išsiunčia prekę ir praranda tiek prekę, tiek negauna pinigų.

Vilniuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Estijoje registruota įmonė MobiGWOU per Lietuvos Respublikos telekomunikacijos tinklus siunčia melagingus pranešimus apie mobilaus ryšio telefoną galimai veikiančius virusus ir apgaulės būdu išvilioja pinigus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad užfiksuota atvejų, kai gyventojai sulaukė sukčių, prisistatančių VMI vardu, trumpųjų SMS žinučių. Jose gyventojai informuojami apie tai, kad jiems priklauso parama ir nurodoma nuoroda į tinklapį vmiparama.com.

Dėl COVID-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais, skelbiama pranešime spaudai. Žmonėms prisiskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai bando sužinoti banko klientų duomenis - išvilioti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją, „Smart-ID“ prisijungimo kodus ir kitą konfidencialią informaciją, suteikiančią prieigą prie klientų finansų. Tam, kad nepatektume į spąstus, „Luminor“ banko ekspertas Linas Sadeckas dalijasi paprastais patarimais, padėsiančiais atpažinti finansinius sukčius.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) konstatuoja, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos.

Telefoniniai sukčiai išmone išties nesiskundžia. Nors daugelį jų naudojamų apgaulės triukų jau esame girdėję, kasdien atsiranda vis naujesnių ir įmantresnių apgavysčių telefonu būdų.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24