„Omniva LT“ perspėja šalies gyventojus dėl padažnėjusių bandymų sukčiauti prisidengiant bendrovės vardu. Internetiniai sukčiai siunčia netikras nuorodas ir bando išvilioti mokėjimo kortelių duomenis. Įmonė perspėja siuntimo paslaugomis besinaudojančius klientus ir prašo atidžiai įvertinti gaunamą informaciją.

Informuojame, kad prisidengdami LPEXPRESS vardu veikia sukčiai. Pastebėta, kad jie siunčia el. laiškus apie neva gautą siuntinį ir tam, kad jis būtų perduotas, prašoma apmokėti 2 eurų mokestį. 

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) pareigūnai atkreipia dėmesį, kad gyventojai pastaruoju metu turėtų išlikti itin budriais ir nepatikėti nepažįstamų asmenų istorijomis, prisidengiant karine padėtimi Ukrainoje.

Nauja sukčiavimo schema: praėjusią savaitę į elektroninius paštus vartotojams skriejo tokio pobūdžio laiškai: „Gerbiamas kliente, Tikiuosi, kad tau sekasi gerai. Priminimas: Lietuvos paštas informuoja, kad jūsų siunta vis dar laukiama.

Policijos departamentas praneša, kad nuo sukčių vis dar nukenčia nemažai žmonių, patirdami finansinių nuostolių.

Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenimis, pernai šalies finansų ir kredito įstaigų klientai, užkibę ant romantinio sukčiavimo kabliuko, neteko 0,6 mln. eurų – pagal žalos mastą apgavikai-romantikai jau aplenkė vadinamuosius telefoninius sukčius. Aukų dažnai ieškoma socialiniuose tinkluose, pažinčių programėlėse. Specialistai pataria būti budriems, o susidūrus su sukčiavimu – netylėti.

Sukčiavimų elektroninėje erdvėje būdai tampa vis įvairesni, įmantresni. Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet didelė žala padaroma ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių pernai išviliojo 10,2 milijono eurų – dukart daugiau nei 2020-aisiais, kai nuostoliai sudarė 4,8 milijono eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Pustrečio karto išaugo sukčiavimo atvejų skaičius: labiausiai padaugėjo „fišingo” (angl. phishing) ir telefoninio sukčiavimo, skelbiama pranešime spaudai. Specialistų vertinimu, nuostoliai būtų dar didesni, nesant finansų įstaigų bei institucijų taktinio bendradarbiavimo.

Finansiniai sukčiai atgaivino seną būdą kaip išvilioti pinigus iš gyventojų, rodo „Luminor“ banko duomenys. Nusikaltėliai apsimeta prekių pirkėjais socialiniuose tinkluose ir skelbimo portaluose. Nusitaikę į prekių pardavėją sukčiai mėgina išgauti jo mokėjimo kortelės duomenis arba įtikinti išsiųsti vertingą prekę, pateikiant suklastotą mokėjimo už pirkinį išrašą.

„Sodra“ perspėja apie sukčių siunčiamus elektroninius laiškus, kuriuose pateikiamas fiktyvus susirašinėjimas su neva „Sodros“ darbuotojais. Nieko bendro su „Sodra“ šie pranešimai neturi, įspėjama pranešime spaudai.