Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kibernetiniams nusikaltėliams tapo puikia priedanga. Gerokai išaugus nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičiui, jie naudojasi žmonių patiklumu ir baimėmis, siekdami platinti kenkėjiškas ir šnipinėjimo programas.

Policija praneša, kad vakar sukčiai iš žmogaus išviliojo itin didelę sumą pinigų.

Socialiniai tinklai, internetinės pažinčių svetainės ir mobiliosios bendravimo programėlės ne tik suteikia galimybę atrasti antrąją pusę, bet ir kelia rizikų pakliūti į sukčių pinkles. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per trejus metus romantinio sukčiavimo mastas internete išaugo daugiau kaip tris kartus.

Socialinė inžinerija, kitaip tariant, manipuliavimas žmonių psichologija plinta kaip priemonė vykdyti nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Dažniausiai ji naudojama sukčiavimui, kuriuo siekiama iš žmonių išvilioti konfidencialius duomenis. Didėjančią socialinės inžinerijos metodų sėkmę vagiant asmeninius duomenis lemia tai, kad ketvirtadalis visuomenės nesinaudoja arba mažai žino apie skaitmenines technologijas, todėl paprasčiausiai nesupranta patekę į internetinių sukčių rankas.

Draudikai perspėja gyventojus apie naują ir greitai plintantį sukčiavimo būdą: perpildytose prekybos centrų stovėjimo aikštelėse imituojamos bei surežisuojamos avarinės situacijos. Niekuo dėtus prekybos centrų lankytojus sukčiai įtikinėja sukėlus eismo įvykį, kurio nuostolius reikalauja tučtuojau padengti arba pasirašyti fiktyvaus įvykio deklaraciją.

Gyventojai neturėtų prarasti budrumo ieškodami kalėdinių dovanų interneto parduotuvėse ir elektroninėse prekybos platformose, įspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Suaktyvėjusi šventinė prekyba internetu tradiciškai reiškia ir išaugusį patiriamų žalų skaičių, kuomet gyventojai, susigundę labai žema prekės kaina arba didele nuolaida, atlieka mokėjimą fiktyvioms parduotuvėms. Tokiu atveju džiaugsmą dėl gero pirkinio netrukus aptemdo apmaudas – pirkėjas užsakytos prekės negauna arba vietoje jos atsiunčiama menkavertė prekė.

„Swedbank“ saugumo ekspertai pastebi, kad šiemet ypač suaktyvėjo sukčiai, ieškantys potencialių tarpininkų arba taip vadinamų pinigų mulų. Siekiant užkirsti kelią nusikaltimams, „Swedbank“ per šiuos metus jau užblokavo daugiau kaip 100 banko sąskaitų, per kurias, įtariama, keliavo apgaulės būdu įgyti pinigai. Skaičiuojama, kad dėl sukčių veiklos pasitelkus tarpininkus šalies gyventojai ir įmonės šiemet patyrė daugiau kaip 250 tūkst. eurų nuostolių.

Sukčiai vėl ragina investuoti į kriptovaliutas. Šį kartą – prisidengdami Valstybine mokesčių inspekcija (VMI).

Sukčiai gyventojus atakuoja ir per socialinius tinklus. Nusikaltimo schema - investavimas, kurio baigtis - prarastos santaupos. Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Gintaro Mačiulio teigimu, neišmanant apie investavimą, nederėtų investuoti, juolab to daryti internetu ar telefonu, skelbia "Šiaulių kraštas".

Artėjant rudeniui ir pradėjus ruoštis naujiems mokslų metams, reikiamas priemones vis dažniau perkame internetinėse parduotuvėse. Elektroninės parduotuvės neretai vilioja pirkėjus įspūdingomis nuolaidomis ir specialiais pasiūlymais. ESET saugumo specialistai pataria, į ką reikėtų atkreipti dėmesį norint saugiai apsipirkti internetu.

Puslapis 1 iš 7
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24