Telefoniniai sukčiai išmone išties nesiskundžia. Nors daugelį jų naudojamų apgaulės triukų jau esame girdėję, kasdien atsiranda vis naujesnių ir įmantresnių apgavysčių telefonu būdų.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams.

Karantino metu itin suaktyvėjus telefoniniams sukčiams iš viso pasaulio, lietuviai susidūrė ir su dažnesnėmis „Wangiri“ skambučių atakomis. Atakuojant į lietuvių telefonus tik kelioms sekundėms skambinama iš nepažįstamo numerio užsienyje, tikintis, kad į juos bus atskambinta ir taip vartotojus bus galima nukreipti į brangiai apmokamas ryšio linijas. Norint apsisaugoti nuo netikėtai išaugusios mobiliojo ryšio sąskaitos, rekomenduojama į tokius skambučius neatsakinėti, neperskambinti, o numerius įtraukti į telefono juodąjį sąrašą, rašoma pranešime spaudai.

Per karantiną šalyje išaugęs sukčiavimo atvejų skaičius atkreipė policijos ir gyventojų dėmesį. „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad sukčių veikla suaktyvėjo gerokai iki tol – draudimo žalų ekspertai pernai išaiškino beveik trečdaliu daugiau apgavysčių negu metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat išaiškinta maždaug dviem trečdaliais daugiau sukčiavimų nei per vidutinį praėjusių metų ketvirtį. Tyrėjų teigimu, vaizdo įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos padeda lengviau atskleisti sukčių užmačias.

Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kibernetiniams nusikaltėliams tapo puikia priedanga. Gerokai išaugus nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičiui, jie naudojasi žmonių patiklumu ir baimėmis, siekdami platinti kenkėjiškas ir šnipinėjimo programas.

Policija praneša, kad vakar sukčiai iš žmogaus išviliojo itin didelę sumą pinigų.

Socialiniai tinklai, internetinės pažinčių svetainės ir mobiliosios bendravimo programėlės ne tik suteikia galimybę atrasti antrąją pusę, bet ir kelia rizikų pakliūti į sukčių pinkles. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per trejus metus romantinio sukčiavimo mastas internete išaugo daugiau kaip tris kartus.

Socialinė inžinerija, kitaip tariant, manipuliavimas žmonių psichologija plinta kaip priemonė vykdyti nusikaltimus elektroninėje erdvėje. Dažniausiai ji naudojama sukčiavimui, kuriuo siekiama iš žmonių išvilioti konfidencialius duomenis. Didėjančią socialinės inžinerijos metodų sėkmę vagiant asmeninius duomenis lemia tai, kad ketvirtadalis visuomenės nesinaudoja arba mažai žino apie skaitmenines technologijas, todėl paprasčiausiai nesupranta patekę į internetinių sukčių rankas.

Draudikai perspėja gyventojus apie naują ir greitai plintantį sukčiavimo būdą: perpildytose prekybos centrų stovėjimo aikštelėse imituojamos bei surežisuojamos avarinės situacijos. Niekuo dėtus prekybos centrų lankytojus sukčiai įtikinėja sukėlus eismo įvykį, kurio nuostolius reikalauja tučtuojau padengti arba pasirašyti fiktyvaus įvykio deklaraciją.

Gyventojai neturėtų prarasti budrumo ieškodami kalėdinių dovanų interneto parduotuvėse ir elektroninėse prekybos platformose, įspėja „Swedbank“ saugumo ekspertai. Suaktyvėjusi šventinė prekyba internetu tradiciškai reiškia ir išaugusį patiriamų žalų skaičių, kuomet gyventojai, susigundę labai žema prekės kaina arba didele nuolaida, atlieka mokėjimą fiktyvioms parduotuvėms. Tokiu atveju džiaugsmą dėl gero pirkinio netrukus aptemdo apmaudas – pirkėjas užsakytos prekės negauna arba vietoje jos atsiunčiama menkavertė prekė.

Puslapis 1 iš 7
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24