Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad užfiksuota atvejų, kai gyventojai sulaukė sukčių, prisistatančių VMI vardu, trumpųjų SMS žinučių. Jose gyventojai informuojami apie tai, kad jiems priklauso parama ir nurodoma nuoroda į tinklapį vmiparama.com.

Dėl COVID-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais, skelbiama pranešime spaudai. Žmonėms prisiskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai bando sužinoti banko klientų duomenis - išvilioti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją, „Smart-ID“ prisijungimo kodus ir kitą konfidencialią informaciją, suteikiančią prieigą prie klientų finansų. Tam, kad nepatektume į spąstus, „Luminor“ banko ekspertas Linas Sadeckas dalijasi paprastais patarimais, padėsiančiais atpažinti finansinius sukčius.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) konstatuoja, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos.

Telefoniniai sukčiai išmone išties nesiskundžia. Nors daugelį jų naudojamų apgaulės triukų jau esame girdėję, kasdien atsiranda vis naujesnių ir įmantresnių apgavysčių telefonu būdų.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams.

Karantino metu itin suaktyvėjus telefoniniams sukčiams iš viso pasaulio, lietuviai susidūrė ir su dažnesnėmis „Wangiri“ skambučių atakomis. Atakuojant į lietuvių telefonus tik kelioms sekundėms skambinama iš nepažįstamo numerio užsienyje, tikintis, kad į juos bus atskambinta ir taip vartotojus bus galima nukreipti į brangiai apmokamas ryšio linijas. Norint apsisaugoti nuo netikėtai išaugusios mobiliojo ryšio sąskaitos, rekomenduojama į tokius skambučius neatsakinėti, neperskambinti, o numerius įtraukti į telefono juodąjį sąrašą, rašoma pranešime spaudai.

Per karantiną šalyje išaugęs sukčiavimo atvejų skaičius atkreipė policijos ir gyventojų dėmesį. „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad sukčių veikla suaktyvėjo gerokai iki tol – draudimo žalų ekspertai pernai išaiškino beveik trečdaliu daugiau apgavysčių negu metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat išaiškinta maždaug dviem trečdaliais daugiau sukčiavimų nei per vidutinį praėjusių metų ketvirtį. Tyrėjų teigimu, vaizdo įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos padeda lengviau atskleisti sukčių užmačias.

Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kibernetiniams nusikaltėliams tapo puikia priedanga. Gerokai išaugus nuotoliniu būdu dirbančiųjų skaičiui, jie naudojasi žmonių patiklumu ir baimėmis, siekdami platinti kenkėjiškas ir šnipinėjimo programas.

Policija praneša, kad vakar sukčiai iš žmogaus išviliojo itin didelę sumą pinigų.

Socialiniai tinklai, internetinės pažinčių svetainės ir mobiliosios bendravimo programėlės ne tik suteikia galimybę atrasti antrąją pusę, bet ir kelia rizikų pakliūti į sukčių pinkles. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, per trejus metus romantinio sukčiavimo mastas internete išaugo daugiau kaip tris kartus.

Puslapis 1 iš 8
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24