Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kuomet internetiniai sukčiai siekia išvilioti banko kortelių duomenis iš portale Skelbiu.lt prekes ar daiktus siūlančių pardavėjų.

Vilniaus apskr. policija pastebi, kad pastaruoju metu padaugėjo sukčiavimo elektroninėje erdvėje atvejų, kuomet yra apgaunamas asmuo, patalpinęs skelbimą apie parduodamą prekę. Tariamas pirkėjas susidomi parduodama preke, pageidauja pirkti ir atsiunčia suklastotą išrašą apie apmokėjimą. Pardavėjas išsiunčia prekę ir praranda tiek prekę, tiek negauna pinigų.

Vilniuje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo nustatyta, kad Estijoje registruota įmonė MobiGWOU per Lietuvos Respublikos telekomunikacijos tinklus siunčia melagingus pranešimus apie mobilaus ryšio telefoną galimai veikiančius virusus ir apgaulės būdu išvilioja pinigus.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad užfiksuota atvejų, kai gyventojai sulaukė sukčių, prisistatančių VMI vardu, trumpųjų SMS žinučių. Jose gyventojai informuojami apie tai, kad jiems priklauso parama ir nurodoma nuoroda į tinklapį vmiparama.com.

Dėl COVID-19 pandemijos bankams pradėjus daugiau paslaugų teikti nuotoliniu būdu, padaugėjo ir telefoninių sukčių, apsimetinėjančių banko darbuotojais, skelbiama pranešime spaudai. Žmonėms prisiskambinę telefoniniai sukčiai dažniausiai bando sužinoti banko klientų duomenis - išvilioti internetinės bankininkystės prisijungimo informaciją, „Smart-ID“ prisijungimo kodus ir kitą konfidencialią informaciją, suteikiančią prieigą prie klientų finansų. Tam, kad nepatektume į spąstus, „Luminor“ banko ekspertas Linas Sadeckas dalijasi paprastais patarimais, padėsiančiais atpažinti finansinius sukčius.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) konstatuoja, kad šiemet sukčiavimų internete skaičius, o drauge – ir apgavikų padaryta finansinė žala mažėjo, tačiau stabiliai augo techniškai sudėtingų sukčiavimo schemų skaičius. Asociacija ir jos nariai ėmėsi iniciatyvos reguliariai atnaujinti incidentų statistiką bei stiprinti bendradarbiavimą tarp finansų sektoriaus bei teisėsaugos.

Telefoniniai sukčiai išmone išties nesiskundžia. Nors daugelį jų naudojamų apgaulės triukų jau esame girdėję, kasdien atsiranda vis naujesnių ir įmantresnių apgavysčių telefonu būdų.

Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams.

Karantino metu itin suaktyvėjus telefoniniams sukčiams iš viso pasaulio, lietuviai susidūrė ir su dažnesnėmis „Wangiri“ skambučių atakomis. Atakuojant į lietuvių telefonus tik kelioms sekundėms skambinama iš nepažįstamo numerio užsienyje, tikintis, kad į juos bus atskambinta ir taip vartotojus bus galima nukreipti į brangiai apmokamas ryšio linijas. Norint apsisaugoti nuo netikėtai išaugusios mobiliojo ryšio sąskaitos, rekomenduojama į tokius skambučius neatsakinėti, neperskambinti, o numerius įtraukti į telefono juodąjį sąrašą, rašoma pranešime spaudai.

Per karantiną šalyje išaugęs sukčiavimo atvejų skaičius atkreipė policijos ir gyventojų dėmesį. „Lietuvos draudimas“ pastebi, kad sukčių veikla suaktyvėjo gerokai iki tol – draudimo žalų ekspertai pernai išaiškino beveik trečdaliu daugiau apgavysčių negu metais anksčiau. Pirmąjį šių metų ketvirtį taip pat išaiškinta maždaug dviem trečdaliais daugiau sukčiavimų nei per vidutinį praėjusių metų ketvirtį. Tyrėjų teigimu, vaizdo įrašai ir nuotraukos iš įvykio vietos padeda lengviau atskleisti sukčių užmačias.

Puslapis 1 iš 8
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24