Dar mokykloje esame išmokyti skaičiuoti ir įveikti sudėtingas formules. Tačiau su tikrais gyvenimiškais finansais susiduriame, kai tenka žengti koją į suaugusiųjų pasaulį ir pradėti valdyti savus pinigus. Neturint patirties ir tinkamų pagrindų, dažnai dar jauname amžiuje žmonės padaro klaidų, kurias ištaisyti gali užtrukti ilgai. Todėl kartais visai pravartu įsiklausyti į sėkmingų ir jau visą sunkiausią kelio dalį praėjusių žmonių patarimus.

Sausio 1-oji Vokietijoje ir Nyderlanduose žymi naujų mokestinių metų pradžią. Žiemos pabaigoje-pavasario pradžioje šiose šalyse išdalijamos mokesčių deklaracijų formos. Tai reiškia, kad minėtose valstybėse 2016-2020 m. laikotarpiu dirbę Lietuvos piliečiai jau gali pradėti deklaruoti savo pajamas. Kokias galimybes tai suteikia?

Be tradicinio atsiskaitymo grynaisiais ar mokėjimo kortelėmis, šiandien visame pasaulyje galima išbandyti pačius netikėčiausius atsiskaitymo būdus. Iš pirmo žvilgsnio naujos galimybės gali pasirodyti lyg iš ateities – susimokėti už kavą įmanoma vos žvilgtelėjus į veidą atpažįstantį ekraną ar mostelėjus ranka, kurioje po oda implantuota mikroschema. „Citadele“ banko Verslo ir mažmeninės bankininkystės vadovo Dariaus Burdaičio teigimu, naujovės ateina ir į Lietuvą.

Šalies gyventojai jau artimiausiomis savaitėmis galės pateikti metines mokesčių deklaracijas ir susigrąžinti dalį mokesčių. „Swedbank“ atlikta palyginamoji analizė rodo, kad lietuviai pagal susigrąžintus mokesčius atsilieka nuo kitų dviejų Baltijos šalių. Be to, tik maža dalis šalies gyventojų pasinaudoja šia palankia galimybe padidinti savo santaupas ar investicijas.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC), reaguodami į nuolat kintančią situaciją pasaulyje dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) sukeliamos infekcijos, parengė ir teikia atnaujintas rekomendacijas, kaip saugiau atsiskaityti už prekes ir paslaugas.

Kaip žinia, tiek faktoringas, tiek banko paskola yra išorinio finansavimo būdai, skirti verslui. Tačiau dėmesį verta atkreipti į tai, kad tarp šių priemonių yra ir skirtumų; be to, galima išskirti ir tam tikras aplinkybes, kuomet verta rinktis vieną, o kada – kitą finansavimo priemonių.

Kaip rodo skaičiavimai, per pastaruosius 20 metų euro perkamoji galia Lietuvoje dėl infliacijos poveikio sumažėjo 38 procentais. Vis tik šalies gyventojai deramai neįvertina ilgalaikio infliacijos poveikio ir neskuba įdarbinti savo pinigų. Net 53 proc. respondentų juos laiko einamojoje sąskaitoje, daugiau nei trečdalis – saugo patys, rodo praėjusių metų pabaigoje „Spinter tyrimų“ atliktas tyrimas, kurį inicijavo „INVL Asset Management“.

JAV periodiškai atliekamas tyrimas metai po metų patvirtina vieną ir tą patį faktą – vadinamasis „pinigų stresas“ amerikiečiams yra didžiausią streso būseną sukeliantis veiksnys, gerokai lenkiantis ir asmeninių santykių, ir darbo iššūkius.

Šiais laikais atrodo, kad už kiekvieno kampo laukia įvairios išlaidos. Kaip tuomet nepasimesti tarp šūsnies čekių ir bent kelių atsikratyti? Dažnai net nesusimastome, kad visai nepastebimai sutaupyti galima išsiugdžius vos kelis paprastus įpročius. Nors mintis apie taupymą kartais gąsdina, kartais užtenka peržvelgti netinkamus kasdienius įpročius, jog gale mėnesio atsirastų papildomų santaupų.

Net 66 proc. gyvenimo partnerį turinčių šalies gyventojų bent retkarčiais konfliktuoja tarpusavyje finansų klausimais. Kone trečdalis iš jų teigia, kad dėl su pinigais susijusių reikalų šeimoje yra tekę susipykti rimtai. Dažniausiai ietys laužomos dėl stambesnių pirkinių, o mažiausiai diskusijų kyla dėl kaupimo pensijai. Finansų ekspertės vertinimu, įtakos dažniems konfliktams dėl pinigų turi visuomenėje dar nepakankami finansinio planavimo įpročiai bei įgūdžiai.

Puslapis 1 iš 9
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24