Į UNESCO Pasaulio paveldo žemėlapį pretenduojantis pakliūti Kaunas įveikė itin svarbų barjerą. Pasaulio paveldo centras oficialiai patvirtino pirminį paraiškos variantą ir atvėrė kelią iki vasario 1-osios pateikti visiškai baigtą paraišką. Tuomet prasidės daugiau kaip metus truksiantis vertinimo etapas. Galutinio sprendimo tikimasi sulaukti 2022 metais, Kaunui tapus Europos kultūros sostine.

Lietuvos architektų sąjungoje išdalinti Lietuvos šiuolaikinės architektūros apdovanojimai „Žvilgsnis į save 2019–2020“. Tarp 5 geriausiųjų – Šarūno Kiaunės projektavimo studijos parengtas Laisvės alėjos rekonstrukcijos projektas, įvertintas už geriausią realizaciją.

Kaune viešėjęs Susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič susitiko su meru Visvaldu Matijošaičiu aptarti svarbiausius infrastruktūros klausimus – įgyvendintus projektus ir planuojamus stambius objektus. Šiemet su Vyriausybės pagalba rekordinio dydžio investicijas miesto tvarkymui skyręs Kaunas, ministro vertinimu, gali būti laikomas aiškiu lyderiu visoje šalyje.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Kaunui tampant koronaviruso židiniu, jame gali būti įvestas dalinis karantinas atskiruose sektoriuose.

Oficialu: Kaune iškils pirmasis šalyje mokslo muziejus „Mokslo sala“, o S. Dariaus ir S. Girėno stadione atnaujinamos statybos. Šį trečiadienį pasirašytos stadiono bei mokslo ir inovacijų centro rangos darbų sutartys. Pasibaigus viešųjų pirkimų procedūroms paaiškėjo, jog 32 mln. ir 24,3 mln. eurų vertės projektus įgyvendins bendrovė „Autokausta“. Vienus didžiausių Kauno projektų planuojama baigti 2022 metais.

Kauno miesto savivaldybė su bendrove „Conresta“ pasirašė 25,8 mln. eurų vertės vandens sporto centro rangos darbų sutartį. Greta „Žalgirio“ arenos iškils išskirtinės architektūros statinys, po savo stogu talpinsiantis ne tik olimpinio dydžio baseiną su 500 vietų tribūnomis, bet ir SPA zoną bei sporto klubą. Darbus planuojama pradėti rudens pradžioje.

Kaune, greta kelio A1 iškilęs didžiulis plakatas „Ačiū, Šarai. Adeu!“, vos pasirodęs penktadienio popietę, netruko sulaukti visuomenės reakcijų ir žiniasklaidos dėmesio. Tai jau ne pirmas toks improvizuotas kreipimasis į Šarūną Jasikevičių, kurį visų miestiečių vardu inicijavo Kauno miesto savivaldybė. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis šypsosi, esą prieš trejus metus tuometinis „Žalgirio“ strategas išgirdo kauniečių žinutę su prašymu „Šarai, pasilik“, todėl dabar metas perduoti ir padėką.

Nors planuota tradicinė trijų dienų fiesta dėl šalyje susidariusios padėties neįvyks, aišku viena – karantinas nesukliudys kauniečiams deramai atšvęsti 612-ąjį miesto gimtadienį. Šia proga gegužės 23-iajai jau ruošiama jungtinė kultūrinė dovana. Šiemet šventinės iniciatyvos keliasi į daugiabučių kiemus, gyvenamųjų namų gatveles bei virtualią erdvę. Saugios bendruomeniškos vakarienės kvies ir Laisvės alėjoje veikiančios kavinės bei restoranai.

Kaune užsilikę seni pastatų fasadai su miesto pagalba įgaus šviežių spalvų. Jau penkerius metus gyvuojanti unikali paveldotvarkos programa ženkliai prisidėjo atnaujinant per šimtą pastatų ir tokią misiją tęsia toliau. Kauno savivaldybė numačiusi dalinai finansuoti rekordiškai daug – beveik pusšimčio fasadų atnaujinimo darbus. Senamiestyje, centrinėje dalyje bei atokesnėse vietose esančių architektūros objektų sutvarkymui per šiuos metus ketinama skirti iki šiol didžiausią sumą – 855 tūkst. eurų.

Antrus metus skaičiuojantis Kauno projektas „Gyvos sienos“ padėjo menininkams prakalbinti dar vieną pastatą. Drobe virtusią niūrią buvusio „Drobės“ fabriko pastato sieną Žemuosiuose Šančiuose papuošė įspūdingo dydžio piešinys, pavadintas „P. S.“. Šis menininkų komandos „Gyva grafika“ darbas – dar vienas programos „Kauno akcentai“ kūrinys.

Puslapis 1 iš 62
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24