Naujienas apie į šį pasaulį ateinantį vaiką lydi džiaugsmas ir kuo geriausios emocijos. Visgi, tuo pačiu atsiranda ir nemažai galvos skausmo: vaiko kambario įrengimas, tėvystės pamokos ir klausimai, ko nereikėtų pamiršti darbe prieš išeinant vaiko priežiūros atostogų. Į šeimos pagausėjimą rimtai reikėtų pasižiūrėti ir darbdaviams, nes, kaip rodo statistika, nesant pakankamo įdirbio, darbuotojai kartais į darbovietę ir nebesugrįžta.

Advokatų kontoros „Marger“ vyresnysis teisininkas, advokatas Haroldas Ivanauskas

Sparčiai besikeičianti darbo rinka kuria naujas darbo santykių problemas. Pastaraisiais metais daugėja atvejų, kai darbdaviai, pasinaudodami darbuotojų teisiniu neišprusimu, valstybinės kalbos nežinojimu ar kitomis subjektyviomis aplinkybėmis, neteisėtai taiko išskaitas iš darbo užmokesčio ir naudojasi jomis kaip būdu sumokėti mažiau.

Moterų padėtis darbo rinkoje vis dar mažiau palanki nei vyrų – vėliau tai atsispindi ir jų pensijose.

Ar žinojote, kad nuo šių metų sausio biudžetinių įstaigų darbuotojai, auginantys vaikus iki 3 metų, gali dirbti 32 val. per savaitę? O ar žinojote, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų tėvystės atostogos gali būti skaidomos į dvi dalis?

Vasario 11 d. minėjome moterų ir mergaičių moksle dieną. Ši diena – puiki proga dar labiau paskatinti moteris įsitraukti į įvairias mokslo sritis. Taip pat ir atsigręžti į tas moteris, kurios neigdamos stereotipus visuomenėje, skinasi kelią mokslo srityje. Viena jų – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNUS TECH) Stojančiųjų priėmimo ir informavimo centro direktorė dr. Justė Rožėnė. Ji teigia, kad dažnu atveju moterys nedrįsta savo jėgų išbandyti inžinerijos srityje ne tik dėl jas supančios aplinkos, bet ir žmonių, kurie perša įvairias stigmas.

Prof. dr. Andrius Stasiukynas, MRU Viešojo administravimo instituto direktorius

Modernus miestas neįsivaizduojamas be kokybiškų švietimo, sveikatos priežiūros, viešojo saugumo ir kitų paslaugų gyventojams. Šios paslaugos užtikrina miesto gyventojų ir svečių gyvenimo kokybę, todėl nuo jų efektyvumo priklauso ir miesto ateitis – ar gyventojai norės jame gyventi ir kurti, ar norės, kad jų vaikai čia gyventų ateityje. Tai paslaugos, kurių kokybė didžiąja dalimi priklauso nuo jas teikiančių specialistų: mokytojų, gydytojų, policininkų, gaisrininkų ir kt. – profesionalumo. Paprastai šių profesijų atstovams keliami labai aukšti lūkesčiai: jie turi greitai reaguoti į kylančias grėsmes ir nelaimes, gelbėti gyvybes, ugdyti vaikų vertybes, pilietiškumą ir t.t.

Per 31-erius Lietuvos nepriklausomybės metus sostinės darbo rinkai teko nemažai iššūkių. Prisiminėme juos minėdami istorinį Vilniaus gimtadienį, tačiau faktų ir skaičių gausybėje atradome nemažai įdomybių bei dėsningumų. Jūsų dėmesiui – žvilgsnis į dirbantį Vilnių ir jo žmones.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 112 straipsnio 5 dalis numato, kad švenčių dienų išvakarėse darbo dienos trukmė sutrumpinama viena valanda, išskyrus pagal sutrumpintą darbo laiko normą dirbančius darbuotojus, t. y. darbo dienos trukmė trumpinama visiems darbuotojams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka nepriklauso dirbti sutrumpintu darbo laiku (DK 112 straipsnio 4 dalis). 

Dr. Viktorija Tauraitė, ekonomikos mokslų daktarė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Ekonomikos katedros mokslo darbuotoja
Lietuvos darbo rinka sparčiai sensta: dirbame vis daugiau ir ilgiau. Visgi, tai nebūtinai užtikrina geresnę gyvenimo kokybę. Nors vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė ilgėja, tačiau vis dar palyginti neilgai nugyvename būdami geros sveikatos. Visa tai neretai tampa iššūkiu darbo rinkoje ir, žinoma, prie to prisideda ir kitos šių dienų aktualijos bei tendencijos.

Vėlavimas į darbą iš tiesų yra neigiamas įprotis, tačiau kartais dėl įvairių aplinkybių, pavyzdžiui, gamtos sąlygų ar šeiminių įsipareigojimų vykdymo, tai tampa neišvengiama. Kas gresia į darbą nuolat vėluojančiam darbuotojui?