Daugelis tėvų Lietuvoje sutiktų, kad sulaukę 14 metų jų vaikai pradėtų dirbti. To norėtų ir patys vaikai, tačiau jų galimybės įsidarbinti – ribotos. Jaunuolių galimybes įsidarbinti norimoje vietoje riboja ne tik teisės aktai. Kai kurios įmonės, nors galėtų įdarbinti moksleivius, to vengia dėl jaunuolių atsakomybės trūkumo.

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) per šešis šių metų mėnesius gavo 20 pranešimų apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 50 pranešimų apie nelaimingus atsitikimus darbe, per kuriuos darbuotojai patyrė sunkias traumas. Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe skaičius išliko panašus, o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe sumažėjo.

Verslo atstovų, ypač smulkiųjų įmonių savininkų, nuomone, darbo rinkoje trūksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, o reikalavimai jiems vis didėja. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Verslo vadybos fakulteto Ekonomikos inžinerijos katedros mokslininkai atliko darbdavių sociologinę apklausą, kurios rezultatai parodė, jog nuolat auga darbuotojų asmeninių savybių ir bendrųjų kompetencijų svarba. Darbdaviai akcentuoja nepakankamą iniciatyvumą (43,9 proc.), atsakingumą (35,1 proc.), norą rimtai dirbti (35,1 proc.), kūrybiškumą ir savarankiškumą (po 15 proc.).

Valstybinė darbo inspekcija (VDI) šiais metais, vykdydama nelegalaus (neteisėto) ir nedeklaruoto darbo kontrolę, atliko beveik 3600 inspektavimų.

Šiuo metu vienas aktualiausių klausimų abiturientams – universiteto ir studijų programos pasirinkimas. Kuri sritis, kokios studijos padėtų įgyvendinti karjeros tikslus? Kokios kompetencijos svarbios siekiant adaptuotis greitai besikeičiančioje aplinkoje? Viena iš dabar garsiai aptarinėjamų sričių – technologijos. Planuojantys siekti karjeros tiksliųjų mokslų srityje greičiausiai ne kartą yra pagalvoję ir apie savo svajonių darbą aukštųjų technologijų startuoliuose ir pažengusiose įmonėse, kurių kuriamos inovacijos lems daugelio mūsų ateitį. Kaip teisingai pasirinkti, kad pavyktų lengviau įgyvendinti savo svajonę?

Jau ryškėja šių metų vasaros darbų tendencijos. Jaunimas ir darbus norintys keisti įvairaus amžiaus žmonės dažnai nesirenka sezoninių darbų, nes vis dar manoma, kad užmokestis už tokius darbus yra itin mažas. Tačiau užmokestis už trumpalaikius darbus yra linkęs didėti dvigubai sparčiau nei vidutinis darbo užmokestis šalyje.

Seimas priėmė Darbo kodekso pataisas, kuriomis nutarta darbdavius įpareigoti darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo užmokestį.

Artūras Vanagas daugiau kaip dvidešimt metų ištikimas vienai darbovietei – įmonėje „Palink“ jis dirba prekybos direktoriumi. Tiesa, prieš daugybę metų savo karjeros kelią šioje įmonėje A. Vanagas pradėjo nuo apsaugos darbuotojo pareigų ir per ilgą laiką prisilietė prie daugelio pozicijų. Savo sėkmės istoriją jis apibūdina kaip kelionę, pareikalavusią ir stabtelėjimų, ir permąstymo, ir net likimo ženklų, tačiau, kaip pats sako, savo sprendimų niekada nesigailėjo.

Vasaros metu vaikai ir paaugliai vis aktyviau ieškosi sezoninių darbų. Nenuostabu, kad įsidarbinant ar jau įsidarbinus kyla neaiškumų, taip pat tiek tėvams, vaikams, o ir darbdaviams rūpimų klausimų.

Susikrauti lagaminus ir vykti ieškoti galimybių svetur – toks planas tarp vasarą užsidirbti siekiančių lietuvių dar visai neseniai buvo itin populiarus. Tačiau vis dažniau jis iškeičiamas į lietuviškos vasaros malonumus ir karjeros galimybes mūsų šalyje. Būtent šie privalumai nusveria greito, tačiau augimo galimybių daugeliu atveju nesuteikiančio, uždarbio galimybę Ispanijos braškių plantacijose ar Norvegijos statybų aikštelėse. Dėl to vis dažniau galima išgirsti istorijų, kuomet emigracijos atsikandę ar jos paskutinę minutę atsisakę lietuviai sėkmingai įsitvirtina ir karjeros aukštumų pasiekia Lietuvoje.