Visame pasaulyje plačiai paplitęs personalo paieškos modelis, kai esamiems įmonės darbuotojams yra mokamos premijos už surastus kolegas, vis labiau įsitvirtina ir Lietuvoje. Šią praktiką jau antrus metus sėkmingai taiko ir daugiausia darbo vietų Lietuvoje sukuriantis prekybos tinklas „Maxima“. Vien vasarą per esamų „Maximos“ darbuotojų rekomendacijas įdarbinta net 550 asmenų, o už „atvestus“ naujokus išmokėta per 50 tūkst. eurų premijų.

Lietuvos gyventojams užtikrintos galimybės patiems pasirinkti, kiek savo darbdaviui jie norėtų atskleisti asmeninių duomenų. Išskyrus kai kurias griežčiau kontroliuojamas sritis ar pareigybes, darbdaviams nėra prieinama išsami informacija apie buvusias asmens darbovietes, sveikatos būklę ar asmeninį gyvenimą, jei jos nepateikia pats žmogus.

Įsigaliojus prievolei darbo skelbimuose nurodyti siūlomą darbo atlygį ar jo intervalą, sutrikę liko ne tik darbdaviai, bet ir potencialūs darbuotojai. Jei pastariesiems tebelieka neaišku, koks konkrečiai atlyginimas siūlomas, tai darbdaviai suka galvas dėl to, kaip įgyvendinti reikalavimą, ir likti patraukliais.

Ar geras darbas turi teikti laimę? Daugeliui atsakymas turbūt akivaizdus: taip. Jei darbe jaučiamės laimingi, greičiausiai toks darbas mus įkvepia, jame mums sekasi, čia galime atskleisti savo gebėjimus. Net tuo atveju, kai mums svarbiau uždirbti pinigų, įtraukiantis darbas padeda pasiekti geresnio rezultato ir atitinkamai gauti mus tenkinantį finansinį atlygį. Bet jei pravėrę darbovietės duris ryte nepajuntate pasitenkinimo – ar tai signalas, kad metas keisti darbą?

Antrąjį ketvirtį bruto (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio atotrūkis tarp regionų buvo 263 eurų, praneša Statistikos departamentas.

Prieš dvejus metus Lietuvoje įsikūrusi viena sėkmingiausių Olandijos IT bendrovių „Macaw“ Lietuvoje toliau plečia veiklą – skelbiama, kad nuo naujų metų mūsų šalyje darbą pradės dar viena „Sitecore“ platformos specialistų komanda, kurie įgyvendins projektus tokioms pasaulinėms bendrovėms kaip Heineken, Volkswagen ar Smurfit Kappa.

Rugsėjį į studijas sugrįžtantys studentai darbo užklausų srautą padidina maždaug dešimtadaliu. Tarptautinė ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) skaičiuoja, kad jauniausių 15-24 metų amžiaus gyventojų grupėje Lietuvoje jau dirba kas trečias (33,1 proc.) jaunuolis, tačiau mūsų šalis vis dar atsilieka nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio (35,7 proc.).

Artėjant rugsėjo 1 d., Valstybinė darbo inspekcija (VDI) primena, kad tėvai, auginantys vaikus, gali pasinaudoti viena iš Darbo kodekso garantijų asmenims.

Valstybės valdomos įmonės, vertinant jas kaip darbdavį, potencialius kandidatus domina dėl užtikrinamų socialinių garantijų bei didesnio stabilumo, tačiau motyvaciją dirbti jose atšaldo perteklinė biurokratija ir maži atlyginimai. Tokią gyventojų nuomonę atskleidė tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ inicijuota apklausa. Pasak ekspertų, pritraukti talentingus darbuotojus į valstybės valdomas įmones – vis dar didelis iššūkis.

Vis dažniau girdimos kalbos apie darbų automatizavimą ir tai lydinčią atleidimų baimę. Apie robotus, kurie perima darbuotojų pareigas. Darbo automatizavimo planai taip pat susiję ir su transporto ir logistikos sritimi. Ar iš tiesų tokie rimti pretekstai nerimauti? Ar žmonės neteks darbo?