Pernai rugsėjį startavusi programa, skirta padėti jaunoms šeimoms įsikurti regione, įgyja pagreitį: iš viso iki šių metų gegužės pabaigos buvo išduotos 967 pažymos finansinei paskatai, iš jų 615 šeimų jau gavo kreditus būstui pirkti arba statyti, likusios šeimos laukia kredito įstaigų sprendimų. Gavus kreditą būstui pirkti arba statyti valstybės subsidija šeimai yra garantuota.

Naujas būstas puikioje vietoje nebėra tik labiau pasiturintiems gyventojams prieinamas pirkinys. Du asmenys, gaunantys vidutinį darbo užmokestį Vilniuje, gali sau leisti įsigyti 50 kv. m butą pačiame sostinės centre, rodo nekilnojamojo turto plėtros UAB „Hanner“ atlikta analizė.

Nors gyvenamosios vietos keitimas yra labai atsakingas žingsnis, tačiau laikai, kai namai buvo statomi tokie, kad tiktų visiems, o pirkdavome būstą tik kartą gyvenime – jau praeityje. Šiandien gyvenimo tempas reikalauja, kad viskas tame gyvenime būtų subalansuota – būstas taip pat turi atitikti konkretaus tarpsnio poreikius ir galimybes, kad netaptų našta.

Panevėžyje ir Šiauliuose pernai atitinkamai buvo užfiksuotas 11,6 proc. ir 8,9 proc. butų kainų augimas. Kaune, Klaipėdoje ir Vilniuje - 4,2 proc., 3,7 proc. ir 3 proc. butų kainų augimas, rodo nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenys.

Pastarųjų metų duomenys rodo, kad nekilnojamojo turto rinkai augant, susidomėjimas būsto paskolomis neslūgsta.

Turėdami neribotas finansines galimybes, daugiau nei pusė šalies gyventojų gyvenamąjį būstą rinktųsi didmiestyje – jaunimą labiausiai vilioja senamiesčio dvasia ir centro šurmulys, vyresnius gyventojus – atokesni didmiesčių rajonai bei priemiesčiai. Kas šeštas šalies gyventojas apskritai pasirinktų gyvenimą atokesniame gamtos prieglobstyje šalia upės ar ežero. Tokias gyventojų preferencijas atskleidė „Citadele“ banko užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi apklausa.

Jeigu esate kraustęsi bent 4 ar daugiau kartų, patenkate tarp dešimtadalio mobiliausių Lietuvos gyventojų, kurie yra mažiausiai prisirišę prie savo gyvenamosios vietos. Dauguma šalies gyventojų būstą keičia vos 1-3 kartus per gyvenimą, o trečdalis yra ypatingai sėslūs ir dar nėra patyrę, ką reiškia kraustymasis.

Lietuvos gyventojai savo būstą nuo vagių išvykdami ilgesniam laikui stengiasi apsaugoti įvairiais būdais. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad ne visos turto apsaugos priemonės yra efektyvios, o kai kurie sprendimai yra panašūs į saviapgaulę. „Lietuvos draudimo" atliktas visuomenės nuomonės tyrimas parodė, kad siekdami apsaugoti savo būstą nuo vagystės gyventojai dažniausiai renkasi prašyti jį prižiūrėti kaimynų, jungia signalizaciją arba... viename iš kambarių palieka įjungtą šviesą. Tai - trys populiariausi Lietuvos gyventojų atsakymai į klausimą, kaip jie saugo savo būstą išvykdami.

Lietuvos bankas 2018 m. pabaigoje paskelbė, kad per metus būsto paskolų palūkanos išaugo 0,25 proc. punkto. Pasak ekspertų, tai neturėtų stabdyti nekilnojamojo turto (NT) rinkos, tačiau atėjus gilesnei krizei būstą pirkti būtų labai nepalanku.

„Pirkdami būstą gyventojai turėtų pagalvoti apie jo vertę ir likvidumą ateityje. Ar prireikus parduoti, bus galima tai padaryti greitai ir paprastai, ar vertė nebus nukritusi dėl priežasčių, kurias galima ir netgi reikėtų numatyti dar prieš įsigyjant turtą“, – pastebi Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) vadovas Mindaugas Statulevičius. NT specialistai dalijasi įžvalgomis, kaip pirkėjams apskaičiuoti galimą būsto vertę bei kokie būstai išliks paklausūs ir ateityje.