Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų sako, kad jų mėnesio pajamos yra nepakankamos nuosavam būstui įsigyti, atskleidė šį rudenį vykdytas tyrimas. Kokie dar veiksniai trukdo šalies gyventojams nusipirkti norimus namus ir kiek žmonių yra sukaupę būsto paskolos pradiniam įnašui reikalingas lėšas, komentuoja „Luminor“ banko būsto kredito produkto vadovė Žydra Rakauskaitė.

Nekilnojamojo turto rinka dėl geopolitinio neapibrėžtumo ir prastų ekonominių prognozių kiek sulėtėjo, o būsto pirkėjai vis dažniau atsigręžia į pigesnį senesnės statybos būstą. Specialistai pataria, į ką atsižvelgti perkant tokį būstą, kad įsigytas turtas vėliau nepareikalautų didelių investicijų.

Pasitaiko, jog nuomininkas pagerina išsinuomotą daiktą (pavyzdžiui, atlieka pastato rekonstrukciją, įrengia patalpas ir pan.), tačiau turto savininkas atsisako atlyginti šias išlaidas. Įstatymas nurodo, jog nuomininkui su nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerinus atsiranda teisę į patirtų būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato kitaip. Teismų praktika skiria keturias sąlygas, kada nuomininkas gali tikėtis susigrąžinti tokias išlaidas, rašoma pranešime spaudai.

Apsisprendus įsigyti naują būstą su banko paskola, dažniausiai dėmesys sutelkiamas į finansavimo sąlygas, nerimaujama, kiek laiko ir pastangų prireiks sutvarkyti dokumentus, gauti paskolą ir pagaliau įsikelti į naują pastogę. Tačiau, ekspertų teigimu, nuošalyje neturėtų likti svarbios detalės, kurios lems pokyčius šeimos biudžete jau po būsto įsigijimo – jas būtina apsvarstyti, kad ateityje paskola netaptų našta.

Nusipirkus naujos statybos būstą rūpesčiai tik prasideda: reikia pasirūpinti apdaila, įsigyti baldus ir buitinę techniką. Išlaidos būsto įrengimui bus nemažos, tad daugeliui naujakurių tenka spręsti - imti didesnę būsto paskolą arba vartojimo paskolą. Finansų ekspertai pataria, kurį variantą pasirinkti.

Pastaruoju metu lietuviai dažniau skolinasi dar tik statomam būstui įsigyti, rodo „Luminor“ banko duomenys. Šią tendenciją lėmė aktyvi gyvenamojo nekilnojamojo turto rinka – naujai pastatyti butai išgraibstomi žaibišku greičiu, todėl vis daugiau gyventojų juos perka tiesiog iš brėžinių. Nebaigtos statybos būsto pirkimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis, kurioms pasirengti reikėtų iš anksto – banko būsto kreditavimo ekspertas aptaria svarbiausias.

Užsitęsusi pandeminė realybė ne vieną šeimą privertė apmąstyti gyvenimo prioritetus ir pasvajoti apie naują būstą. Nuosavas namas ar kotedžas gali būti įperkamas net ir jaunoms šeimoms, jei joms pavyks pasinaudoti valstybės teikiamomis subsidijomis, kurių šiemet skirta net 14 mln. eurų.

Vis daugiau Lietuvos gyventojų siekia gauti pasyvių pajamų iš būsto nuomos, o augantis nuomos rinkos aktyvumas šalies didmiesčiuose suteikia tam puikias galimybes. Visgi, norint jas pilnai išnaudoti ir užsitikrinti maksimalų nuomojamo būsto pelningumą gali tekti įdėti šiek tiek pastangų ir skirti papildomų lėšų. Nekilnojamojo turto ir finansų ekspertai pastebi, kad pasirūpinus tvarkinga, akiai patrauklia būsto išvaizda ir įrengimu iš nuomos galima gauti net penktadaliu didesnes pajamas, tačiau atnaujinimo darbus verta planuoti atsakingai.

Per pastaruosius penkerius metus Vilniaus mieste augo ne tik pastatytų ir parduotų butų skaičius, tačiau ir jų kainos. Butai sostinėje tapo patrauklia investicija, vis daugiau žmonių ieškojo ir įsigijo antrąjį ar trečiąjį būstą, o reaguodami į paklausą nekilnojamojo turto (NT) vystytojai rinkai pateikdavo vis naujų projektų. Įregistruotų butų sandorių dinamiką analizuojantys Registrų centro analitikai pastebi, kad per paskutinius 5 metus butų kainos Vilniuje vidutiniškai padidėjo beveik pusantro karto.

Pasak Baltijos šalių gyventojų, didžiausia kliūtis įsigyti nuosavą būstą yra nepakankamos pajamos arba per mažos santaupos, rodo „Luminor“ banko atlikta apklausa. Beveik pusė Lietuvoje (44 proc.) ir Estijoje (42 proc.) apklaustų gyventojų neturi pakankamai lėšų pradiniam paskolos įnašui, o 41 proc. Latvijoje apklaustų respondentų teigia neuždirbantys pakankamai pajamų.