Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, dėl neatsargaus elgesio su ugnimi šiais metais jau kilo per 1700 gaisrų. Jų metu žuvo 13 gyventojų, o 22 buvo traumuoti. Ugniagesiams kartais tenka gesinti gaisrus, kurie įsiplieskia ir bandant degiais skysčiais greičiau įkurti ugnį, ar kai namuose ant viryklės paliekami puodai, o šeimininkės „trumpam" išbėga į parduotuvę ar pas kaimynę. Pasak A. Vaišnoro, būta ir skaudaus įvykio, kai žmogus bandė išnešti iš patalpos puodą, kuriame liepsnojo aliejus.
Matyt, neveltui sakoma, kad atsargų ir Dievas sergsti. „Nors daugelis žino, kad įvairių statybos remonto darbų metu naudojamas makrofleksas, deja, ne visi perskaito jo instrukciją. Todėl ne vienas ima ir apipurškia juo, pavyzdžiui, metalinį dūmtraukį. O netrukus, žiūrėk, stebisi, kad sudegė sodo namelis", - pateikia dar vieną nesargaus elgesio atvejį A. Vaišnoras.
„Neatsargų elgesį, dėl kurio kyla daug gaisrų ir kitų skaudžių nelaimių, lemia daugelis veiksnių. Dalis jų priklauso nuo amžiaus, lyties, socialinės grupės, pavyzdžiui, priklausymo socialinės rizikos grupei, taip pat tam tikrų priklausomybių bei aplinkos veiksnių, formuojančių žmogaus požiūrį į save, kitus, saugumą ir elgesį", - teigia psichologė Adelė Jakučiūnaitė.
Pasak jos, neatsargų žmogaus elgesį taip pat gali lemti ir asmeninės savybės – neatsakingumas, nerūpestingumas, atsainus požiūris į savo ir kitų saugumą, nesugebėjimas valdyti streso. Labai daug kas priklauso ir nuo žmogaus požiūrio: ar jis supranta galimas neatsargaus elgesio pasekmes, ar jaučia grėsmę ir baimę dėl galimų savo elgesio pasekmių.
Jos nuomone, kiekvienas iš mūsų turi jausti atsakomybę už save ir kitus. Taip pat reikėtų dažniau įsiklausyti į patarimus, kaip reikia elgtis ekstremaliosiose situacijose, o svarbiausia – pasirūpinti, kad tų nelaimių išvengtume.