Tokiu būdu slepiant darbo santykius ir sudarant civilines sutartis su gyventojais, įmonė per kelerius metus į valstybės biudžetą nesumokėjo per 330 tūkst. litų mokesčių, todėl teks sumokėti ne tik papildomai priskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas, įmokas į Garantinį fondą, bet ir susidariusius delspinigius bei nemenką baudą.
Patikrinimo metu nustatyta, kad septyniems medkirčiams, kurie pagal neterminuotas sutartis buvo samdomi įmonės užsakovų miško ruošos darbams atlikti ir kas mėnesį reguliariai gaudavo sutartą atlygį, iš viso išmokėta beveik 560 tūkst. litų. Įvertinus bendrovės sandorius su individualią medienos ruošos veiklą įregistravusiais gyventojais paaiškėjo, kad tokia veikla turėjo darbo santykiams* būdingų požymių, o gyventojų gautos pajamos neatitiko individualiai veiklai nustatytų požymių.
Miško darbams nusamdyti Telšių, Plungės rajonų ir Rietavo gyventojai, tapę pastoviais bendrovės „subrangovais“, apibrėžtą laiką dirbdavo jos nurodytame miško plote, į darbo vietą buvo vežami įmonės transportu, juos aprūpindavo darbo priemonėmis, t.y., benzopjūklais, darbo drabužiais, kt. priemonėmis, degalais. Medkirčiai, be kita ko, buvo įsipareigoję darbo vietoje laikytis darbuotojų saugos, sveikatos įstatymų ir kt. reikalavimų, o nutikus nelaimingam atsitikimui darbe – atlyginti žalą ir patys incidentus ištirti. Paaiškėjo, kad įmonė patirtomis išlaidomis už pirktą kurą, darbo priemones dar ir mažino veiklos apmokestinamąsias pajamas bei mokėtiną PVM.
„Mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai, todėl, jei juridinio asmens ir gyventojo darbo santykiai yra įforminami tam tikros rūšies civiline sutartimi, bet iš esmės turi darbo santykiams būdingų požymių, mokesčių administratorius turi teisę gyventojo iš tokios veiklos gautas pajamas apmokestinti kaip darbo santykių ar jų esmę atitinkančių santykių pajamas“, — teigė Klaipėdos AVMI Kontrolės departamento direktorė Gražina Rimkienė.
Mokesčių administratorius akcentuoja, kad santykiai tarp šalių – darbdavio ir darbuotojo, bendrovės ir jai paslaugas teikiančių asmenų ir pan. – turi būti įforminti atsižvelgiant į tikrąjį jų turinį, pagal kurį ir turi būti apskaičiuojami bei sumokami mokesčiai.
„Nustatyta nemažai bendrovių, kurios, siekdamos išvengti mokesčių, faktiškai įmonėje dirbančius žmones (statybininkus, medienos apdirbėjus, nekilnojamojo turto perleidimo tarpininkus, draudimo brokerius ir kt.) „paverčia“ individualią veiklą vykdančiais verslininkais, taip išvengdamos prievolių, susijusių su gyventojų pajamų mokesčio, socialinio draudimo bei privalomojo sveikatos draudimo įmokų mokėjimu“, — sakė G. Rimkienė.
Klaipėdos AVMI primena, kad apie pastebėtus mokestinius pažeidimus galima pranešti VMI pasitikėjimo telefonu 1882, užpildžius anketą VMI interneto svetainėje www.vmi.lt arba atvykus į apskrities valstybinę mokesčių inspekciją.
*GPM įstatyme nurodyta, kad darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai – tai santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartį, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu.
Individualios veiklos sąvoka, kuri šalies mokestinėje sistemoje atsirado siekiant skatinti smulkų ir vidutinį verslą, taip pat išdėstyta GPM įstatyme: individuali veikla – tai savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį. Savarankiškumas yra esminis individualios veiklos požymis, parodantis gyventojo individualios veiklos santykių skirtumą nuo darbdavio ir darbuotojo santykių. Kai gyventojo santykiuose su kita sandorio puse nėra darbo santykiams būdingų požymių (susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos, darbo funkcijų, atostogų ar pan.), tai laikoma, kad gyventojo vykdoma veikla yra savarankiška.
