D.U. buvo nuteistas už tai, kad 2013 m. vasario 16 d. Vilniuje esančiame viešbutyje, kaip nustatė pirmos instancijos teismas, išžagino ir nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją T. P.
Teisėjų kolegijos nuomone, T. P. parodymai negali būti vertinami kaip patikimi.
Pažymėtina, kad taksi vykti į viešbutį kvietė T. P. (tai patvirtina telefono išklotinė), viešbutyje kambarį taip pat užsakė ji (kambarys užsakytas T.P. vardu), nors pirminiuose parodymuose nukentėjusioji teigė, kad kaltinamasis pasiūlė ją nuvežti namo ir tik važiuojant įkalbėjo užsukti į viešbutį.
T.P. pirminiame pareiškime nurodė, kad D.U. viešbučio kambaryje iš karto puolė prieš ją smurtauti. Vėlesnėje apklausoje T.P. paaiškino, kad smurtas viešbučio kambaryje buvo panaudotas ne iš karto, o tada, kai ji neva norėjo eiti namo.
Teismo medicinos specialistų išvada paneigė nukentėjusiosios aiškinimą, kad jinai buvo smaugta, nes jokių smaugimo žymių nebuvo nustatyta.
Teisėjų kolegija pažymėjo ir tai, kad dėl šio įvykio į policiją pirmas kreipėsi būtent D.U. pranešdamas apie galimą turto prievartavimą ( už tai, ką, anot T.P., jis jai padarė viešbučio kambaryje, jis pasirašė 50 000 litų vekselį).
Kelias dienas po įvykio viešbučio kambaryje T.P., telefonu siųsdama trumpąsias žinutes, ,,vedė" derybas su D.U. dėl jai pažadėtos sumos.
Pagrindinis dalykas šioje byloje, dėl kurio pirmos instancijos teismas T. P. parodymus vertino kaip patikimus, - jai padaryti kūno sužalojimai.Išteisinamajame nuosprendyje pažymima, kad teismo medicinos specialistų išvadų vertinimas pirmos instancijos teisme nebuvo teisingas.
Remiantis bylos duomenimis, 2013 vasario 16 d. (po galimos nusikalstamos veikos padarymo) nukentėjusioji kvietėsi Greitąją medicinos pagalbą (toliau – GMP). Medicininiuose dokumentuose nurodoma, kad ji nugriuvo ant laiptų. Tai patvirtino ir liudytoju apklaustas GMP gydytojas. Nustatyti jos kūno sužalojimai, įtarta, kad gali būti lūžęs šonkaulis. Griuvimo faktą patvirtino ir atsitiktinis liudytojas. Nukentėjusioji T.P., kviesdama greitąją pagalbą, taip pat nurodė, kad susižalojo buityje nugriūdama ant laiptelių.
Dėl galimo išžaginimo nukentėjusioji kreipėsi tik po kelių dienų, tai apsunkino ir atėmė galimybę tiksliau nustatyti jai padarytų sužalojimų būdą, laiką ir mechanizmą. Sužalojimų būdingų išžaginimui nustatyta nebuvo.
Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.
Nukentėjusiosios T.P. ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėti.