Tačiau skaudžiausia, kad iš 93 šiemet gaisruose žuvusių žmonių net 85 žuvo gyvenamosios paskirties pastatuose, o 119 gyventojų buvo traumuoti.
Pagrindinės šių gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (26 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (18,7 proc.), elektros įrangos įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (17,3 proc.), neatsargus rūkymas (10,6 proc.), padegimai (8,4 proc.).
Daugelio gaisrų pasekmės nebūtų tokios skaudžios, jeigu gyventojai namuose būtų įsirengę autonominius dūmų signalizatorius, garsiniu signalu įspėjančius apie gaisrą. Tačiau nemažai žmonių mūsų šalyje apie šiuos prietaisus beveik nieko nežino, nes jais prekiaujama tik specializuotose parduotuvėse, o apie jų naudą trūksta vaizdinės bei kitos informacijos. Be to, vykdydami gaisrų prevenciją, valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai negali be gyventojų sutikimo tikrinti jų būstų, kur ir kyla daugiausia tragiškų gaisrų. Jiems pareigūnai gali tik patarti, ką reikėtų sutvarkyti, kaip apsisaugoti nuo gaisrų, kaip elgtis gaisro atveju.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas nori atkreipti visuomenės dėmesį į pagrindines tokių gaisrų priežastis ir kol dar neatšalo orai, prašo gyventojų susiremontuoti krosnis, išsivalyti dūmtraukius, sutvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius ir atsargiau elgtis su ugnimi.
