„Nepamiršti sovietų ir nacių nusikaltimų yra labai svarbu siekiant, kad jie būtų tinkamai įvertinti, kalti asmenys sulauktų tinkamos atsakomybės, o ateityje tokių režimų apraiškoms nebūtų jokių galimybių. Tam būtinas bendras suvokimo vardiklis“, - savo kalboje sakė šiame renginyje Lietuvą atstovaujantis teisingumo ministras Remigijus Šimašius.
Ministras taip pat dar kartą atkreipė dėmesį dėl Austrijos sprendimo neperduoti Lietuvai sulaikyto vieno iš pagrindinių Sausio 13-osios bylos įtariamųjų M. Golovatovo. Pasak jo, ši situacija ir dabartinė Austrijos laikysena aiškinantis visas šio incidento aplinkybes iliustruoja, kad Europoje dar ne visuomet yra vieningas suvokimas apie totalitarinių režimų reikšmę bei svarbą įvertinti juose dalyvavusių asmenų nusikalstamus veiksmus.
Šiandien priimta deklaracija tęsia poziciją, išsakytą šių metų birželio pradžioje Europos teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryboje. Jos metu patvirtintos išvados, kuriose ES valstybės narės kviečiamos vykdyti kryptingą švietimą apie šiuos nusikaltimus bei numatytos priemonės puoselėti šią atmintį vykdant bendrus iš ES lėšų finansuojamus projektus ir programas, atlikti su šiais nusikaltimais susijusius tyrimus.
Skaičiuojama, kad Lietuva, dėl dviejų totalitarinių režimų, tiek sovietinio, tiek nacistinio, įvykdytų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų ir genocido nusikaltimų prarado maždaug trečdalį savo gyventojų. Per 1941 m. birželio 14 d. sovietų vykdytus trėmimus buvo ištremti 17 500 Lietuvos gyventojai, daugiausia Lietuvos Respublikos politiniai veikėjai, partijų ir organizacijų vadovai, karininkai, gydytojai, mokytojai, ūkininkai ir jų šeimos. Vėliau tokie trėmimai ir kitos represijos atsinaujino ir po Antrojo Pasaulinio karo pabaigos, kai Sovietų Sąjunga antrą kartą okupavo Lietuvą. Nacių režimo ir jo talkininkų pagalba buvo sunaikinta dar apie 200 tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių. 
www.tm.lt