Ar žinote, jog esant normaliai širdies veiklai, žmogus jos nejaučia? Visgi, jos veiklai pakitus, pavyzdžiui, pagreitėjus širdies susitraukimų dažniui, gali pasireikšti nerimas ir sumišimo pojūtis. Šis negalavimas gali signalizuoti apie tachikardiją – pagreitėjusi širdies plakimą, kuris dažniausiai diagnozuojamas tada, kai širdies susitraukimų dažnis viršija 100 k./min. Kauno „Kardiolitos klinikų“ Kardiologijos centro gydytoja kardiologė Jūratė Diržienė sako, jog neretai asmens tolerancija šiai ligai priklauso nuo jo bendro organizmo – emocinio ir somatinio jautrumo, kiti net sutrikus širdies ritmui nejaučia simptomų, kol nepasireiškia širdies nepakankamumo požymiai.

Šį mėnesį minėsime Pasaulinę širdies dieną, skirtą atkreipti dėmesį į rizikas, sukeliančias širdies ir kraujagyslių ligas (ŠKL). Naujausia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro statistika niūri – Lietuvoje mirtingumas dėl širdies ligų išlieka itin aukštas: praėjusiais metais ŠKL tapo pagrindine daugiau nei pusės visų mirčių priežastimi.

Lietuvos širdies asociacija (LŠA) kreipėsi į Seimą, prašydama esminių sprendimų širdies ir kraujagyslių ligų srityje, informuojama pranešime spaudai. Kardiologų teigimu, Lietuva iš kitų Europos šalių išsiskiria aukštu sergamumu ir mirtingumu nuo šių ligų, pagrindinės to priežastys yra prasta rizikos veiksnių – padidėjusio cholesterolio, kraujo spaudimo ir gliukozės kiekio – kontrolė, per mažas finansavimas ir inovatyvių vaistų kompensavimo problemos.

Lietuvos darbingo amžiaus (40-64 m.) gyventojų širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) sergamumo bei mirtingumo žemėlapis atskleidė, jog net 12-oje savivaldybių mirštančiųjų nuo šių ligų skaičius yra gerokai perkopęs vidurkį, skelbiama pranešime spaudai Žemėlapį pristačiusių specialistų teigimu, kad situacija pasikeistų, reikia nuoseklaus keičiamųjų rizikos veiksnių – arterinės hipertenzijos, lipidų ir gliukozės apykaitos sutrikimų, nutukimo, nejudros, rūkymo – valdymo, ankstyvos ligos diagnostikos ir geriausio galimo gydymo.

Žiemos metu daugiau pacientų sulaukia ne tik traumatologai, bet ir gydytojai kardiologai, kadangi žema oro temperatūra neretai lemia įvairius širdies veiklos sutrikimus. Kokį poveikį šaltis daro širdžiai, kraujagyslėms ir kraujospūdžiui bei kokie yra papildomi veiksniai, žiemą didinantys širdies sutrikimų riziką, atsako gydytoja kardiologė.

Visuomenėje dažnai vartojamas posakis „atrodo, kad širdis iššoks iš krūtinės“ reiškia stiprų ar neįprastą širdies plakimą, kuris gali priversti susimąstyti ne tik apie tai, ar tinkamai rūpinamasi organizmu, bet ir sukelti nemenką išgąstį. Sveikatos priežiūros tinklo „Antėja“ gydytoja Vidmantė Vilkė atskleidžia, kas gali sukelti širdies permušimus bei paaiškina, ko reikėtų imtis, kai taip nutinka.

Karščiai vargina ir sveikus žmones, tačiau sergantiems lėtinėmis, širdies bei kraujagyslių ligomis aukšta oro temperatūra gali būti pražūtinga. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės prof. Jelenos Čelutkienės, esant karščio bangoms, paprastai išauga tiek širdies įvykių, tiek ir mirčių nuo jų skaičiai.

Penktadienį V. Kudirkos aikštėje vykdytos širdies nepakankamumo savaitės akcijos metu dešimtadaliui pasitikrinti sveikatą išdrįsusių praeivių buvo rekomenduota kreiptis į šeimos gydytoją – jų gliukozės kiekis kraujyje žymiai viršijo leistiną ribą. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje tiesiogiai veikia kraujagysles, tačiau tai – tik vienas rodiklių, kurį turėtų sekti širdies sveikata besirūpinantys žmonės.

Širdies nepakankamumo (ŠN) diagnozę daugelis pacientų išgirsta tik ne savo noru atsidūrę medikų rankose. Visgi ši mirtinai pavojinga ir neretai lėtai bręstanti liga galėtų ir turėtų būti nustatoma anksčiau – tuo pacientui užtikrinant ilgesnį kokybišką gyvenimą, o gydytojams – galimybę pasiūlyti daugiau gydymo taktikų.

Pirmoji gegužės savaitė Europoje minima kaip Sergančiųjų širdies nepakankamumu (ŠN) savaitė. Kardiologai šią simbolinę savaitę skiria edukacijai: kalbėjimui, aiškinimui apie širdies nepakankamumą – sunkią lėtinę, prastas išeitis turinčią ligą, į kurią privalu atkreipti tiek visuomenės, tiek medikų, tiek sveikatos politikos formuotojų dėmesį.

Puslapis 1 iš 4
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24