Viešosios įstaigos steigimas įmanomas ne tik tada, kai ją steigia keli fiziniai ar juridiniai asmenys, bet ir tada, kai tokiam žingsniui ryžtasi vienas fizinis ar juridinis asmuo, nes įstatymas steigėjų skaičiaus neriboja. Šio tipo pelno nesiekiančių ir ribotos civilinės atsakomybės įstaigų paskirtis yra tenkinti visuomenės viešuosius interesus švietimo, mokslo, kultūros, sporto, medicinos, aplinkos apsaugos, socialinės ir teisinės pagalbos teikimo srityse.

„Cobalt“ partneris, advokatas Mindaugas Bliuvas

„Cobalt“ asocijuotas teisininkas, advokato padėjėjas Arnas Trukšnys

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą (BK) baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma ne tik fiziniams, bet ir juridiniams asmenims.

Tačiau juridinis asmuo atsako tik už nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pavyzdžiui, sukčiavimas, neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimas, papirkimas, apgaulingas ar aplaidus finansinės apskaitos tvarkymas ir (arba) organizavimas bei daugelis kitų.

Karolina Žemaitytė, advokatų profesinės bendrijos COBALT asocijuotoji teisininkė Intelektinės nuosavybės, IT ir duomenų apsaugos praktikos grupėje

Prekių ženklai daro tiesioginę įtaką vartotojų sprendimui pirkti tam tikrą prekę ar paslaugą. Sukurtą įvaizdį vartotojai paprastai sieja su teigiamomis prekių ar paslaugų savybėmis, gera patirtimi. Siekdami iš to išpešti naudos, nesąžiningi verslininkai, reklamuodami savo prekes ar paslaugas, neretai naudojasi svetimais ar klaidinamai panašiais prekių ženklais. Neseniai socialinėje erdvėje pasirodė atvejis, kuomet prekių ženklo „pigu.lt“ parduotuve apsimetantys sukčiai siekė parduoti „Samsung“ telefonus ir rengė akcijas, organizuojamas neteisėtai naudojant prekių ženklą „pigu.lt“.

Prasidėjus koronaviruso pandemijai, nauja informacijos banga į viešosios erdvės paribius nuplovė žinias apie aplinkos taršos skandalus Lietuvoje. Tačiau kas gali žinoti, kad mums besidžiaugiant sumažėjusia oro tarša kur nors į upę nesilieja nevalytos nuotekos ar į miškus neišvežamos pavojingos gamybinės atliekos? Ir kas tokiu atveju visgi atsakingas už aplinkos taršą ar kitą žalą – beasmenis verslo subjektas ar konkretus jo vadovas? Lietuvos teismų praktika rodo, kad vadovo ir įmonės atsakomybės savaime tapatinti negalime, nes įmonė baudžiama už faktinius veiksmus, o vadovas – už neveikimą, t. y. už tai, kad nesiėmė tinkamų priemonių žalai išvengti.

Trečiadienį JAV reguliacinės institucijos skyrė „Facebook“ rekordinę 5 mlrd. JAV dolerių baudą dėl privatumo pažeidimų ir pareikalavo atnaujinti privatumo kontrolę bei labiau prižiūrėti savo socialinį tinklą.

Nuo pirmadienio apie 40 tūkst. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mokėtojų (juridinių asmenų) jiems pageidaujant galės pasikeisti PVM deklaravimo ir sumokėjimo terminus.

Japonijos automobilių gamybos milžinės „Toyota“ vadovas Europoje įspėjo, kad įmonė iki 2023 metų gali užbaigti gamybą Didžiojoje Britanijoje, jeigu ši šalis pasitrauks iš Europos Sąjungos be susitarimo, ketvirtadienį pranešė verslo dienraštis „Nikkei“.

Kinijos „Huawei Technologies“ nubaudė du darbuotojus už tai, kad jie iš oficialios bendrovės tviterio paskyros Naujųjų metų sveikinimus parašė naudodamiesi „iPhone“ telefonais, vidinius „Huawei“ dokumentus cituoja „Reuters“.

Likus vos 100 dienų iki „Brexito“, Jungtinė Karalystė (JK) vis dar nėra patvirtinusi pasitraukimo iš ES sutarties, o tai kelia kieto „Brexito“ pavojų, kuris yra pats blogiausias scenarijus daugeliui bendrovių, jau dabar besiruošiančių ekonominiam šokui, skelbia „Reuters“.

Europos Komisija (EK) pirmadienį skyrė 40 mln. eurų baudą drabužių ir aksesuarų prekybos įmonei „Guess“ už tarpvalstybinės prekybos ir reklamos blokavimą bei dirbtinį kainų pakėlimą kai kuriose ES šalyse.

Puslapis 1 iš 4
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24