Daiktų internetas neabejotinai yra vienas pagrindinių XXI a. atributų. Tarpusavyje sujungti įvairūs įrenginiai ne tik praplečia savo galimybes, bet ir ženkliai keičia kasdienį žmonių gyvenimą. „Huawei Technologies“ vadovas Baltijos šalyse Ricky Chen neabejoja, kad įsibėgėjus 5G erai daiktų interneto plėtra įgaus dar didesnį pagreitį. Remiantis „Statista“ skaičiavimais, prognozuojama, kad 2021 m. bendrą daiktų interneto tinklą sudarys 35,8 mlrd. skirtingų įrenginių, o iki 2025-ųjų šis skaičius padidės iki 75,4 mlrd.

Skaitmeninis arba kitaip interneto etiketas (angl. – netiquette) – tai visų interneto vartotojų elgesio taisyklių rinkinys. Etiketo taisyklių stengiamės laikytis bendraudami realybėje, tačiau etiškai turėtume elgtis ir skaitmeninėje erdvėje. Taisyklės bendraujant virtualiai ir realiai neturėtų skirtis, tad ką apie interneto etiketą turi žinoti tiek paaugliai, tiek suaugusieji?

Per paskutinius aštuonerius metus dažniausiai nulaužiamos paskyros turi „123456“ ir „password“ slaptažodžius. Keisčiausia tai, kad šie slaptažodžiai yra labiausiai naudojami pasaulyje. Tai rodo, kad nemaža dalis vartotojų atsainiai žiūri į savo saugumą virtualioje erdvėje ir nukenčia nuo kibernetinių nusikaltėlių. Užduokite sau žemiau pateiktus penkis klausimus ir pasitikrinkite, ar jūs pats sau nekeliate pavojaus.

Sportiški, aktyvūs, inteligentiški, stilingi ar puikūs kulinarai – toks pirmasis įspūdis susidaro žvelgiant į populiariausių pasaulyje granfluencer‘ių – vyresnio amžiaus nuomonės formuotojų – socialinių tinklų paskyras. Lietuvoje socialiniuose tinkluose savo pomėgiais, žiniomis ir kasdienybe taip pat dalinasi vis daugiau senjorų. Tiesa, daugumai jų į populiariausius socialinius tinklus ateiti vis dar padeda vaikai ar anūkai.

Dauguma Lietuvos gyventojų taip pasinėrė į mobiliąsias technologijas, kad jau ir patys pripažįsta esantys nuo jų priklausomi. Paprašyti įvardinti asmeninius priklausomybės šaltinius, beveik trečdalis mini internetą (29 proc.), kas ketvirtas – išmaniuosius telefonus (24 proc). Priklausomybių sąraše atsirado ir socialiniai tinklai, kompiuteriniai žaidimai, kurie kartu nukonkuravo tik 13 proc. apklausos atsakymų surinkusį televizorių, neretai tituluojamą laiko rijiku.

Septyni iš dešimties 14-18 m. Lietuvos moksleivių sako, kad jų tėvai nežino, ką jie veikia internete. Šeši iš dešimties nesidalina su tėvais problemomis, su kuriomis susiduria skaitmeninėje erdvėje, o net aštuoni iš dešimties, pagalbos nesikreipia ir į mokytojus. Tokius duomenis atskleidė kompanijos „Samsung“ atlikta moksleivių elgesio internete apklausą.

Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras („Telecentras“) svarsto apie galimybę parduoti interneto paslaugų, teikiamų su „Mezon” prekės ženklu, verslą, pranešė „vz.lt.”

Sukčiai gyventojus atakuoja ir per socialinius tinklus. Nusikaltimo schema - investavimas, kurio baigtis - prarastos santaupos. Šiaulių apskrities policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus viršininko Gintaro Mačiulio teigimu, neišmanant apie investavimą, nederėtų investuoti, juolab to daryti internetu ar telefonu, skelbia "Šiaulių kraštas".

Pirmą ketvirtį asmeninius kompiuterius namuose turėjo 77 proc., interneto prieigą – 82 proc. namų ūkių, tai atitinkamai 1 ir 4 proc. punktais daugiau nei pernai.

LRT pasiekė informacija, kad internete, prisidengdami LRT TELEVIZIJOS programos „Klauskite daktaro" pavadinimu ir gydytojo A. Unikausko vardu, apgavikai bando parduoti „Dietonus" - tabletes, nuo kurių, neva, mažėja svoris.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24