Ar tikrai namuose kepta duona yra natūralesnė ir kokybiškesnė, už keptą kepykloje? Ar kepykloje galima iškepti tikrą tradicinę raugo duoną, kokią kepdavo ir mūsų senoliai? Kaip iš tikrųjų ši duona yra gaminama Lietuvoje, koks jos kepimo kelias? Viena lyderiaujančių kepyklų šalyje atvėrė savo duris ir atskleidė senovinės „sourdough“ duonos kepimo paslaptis – kas jai būdinga?

Duona – tai vienas svarbiausių ir seniausių valgių žmonijos istorijoje. Nors kurį laiką šis kepinys buvo apipintas mitais, šiandienos duonos valgytojai vis dažniau atsigręžia į tradicijas, todėl sparčiai populiarėja seniausias duonos gamybos būdas – duona su raugu. Nuo žymiosios San Francisko „sourdough“, Daniškos „rugbrød“ ar tradicinės lietuvių ruginės duonos – visos receptūros ir vėl aktualios. „Kviečiu iš naujo atrasti šį tradicinį duonos skonį, kuris puikiai subalansuotas įvairių šalių virtuvėse“, – pasakoja tinklaraštininkė Julija Steponavičiūtė ir dalinasi trimis receptais.

Duonos pasirinkimas lentynose šiandien vienas didžiausių, kokį kada nors yra matę Lietuvos duonos valgytojai. Ir nors kriterijų, pagal ką rinktis duoną – daugybė, iš tikrųjų vienas svarbiausių dažnai yra pamirštamas. „Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ar duona kvietinė, ar ruginė, su sėklomis ar be jų – stebėkite, ar į jos sudėtį įeina raugas. Tai tarsi kriterijus, kuris lietuviams buvo toks įprastas, kad mes skyrėme jam per mažai dėmesio. O visai be reikalo – būtent sudėtyje esantis raugas gali iš esmės pakeisti duonos struktūrą ir jos maistinę bei biologinę vertę“, – tikina mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas.

Duonos istorija skaičiuoja galybę metų, jos receptai per šimtmečius buvo ištobulinti ir praplėsti iki tokios gausos, jog šiandien ji patiekiama net ir prie pačių gurmaniškiausių patiekalų. Paradoksalu, tačiau pastaruoju metu savo aukso amžių išgyvena ne įvairiausiais priedais praturtinta duona, o vos iš trijų ingredientų kepama natūralaus raugo duona, tarp maisto entuziastų geriau žinoma kaip „sourdough“. Kodėl pasaulis taip vertina šią duoną ir kaip ją pasigaminti namuose?

Lietuvišką duoną nuo seno įprasta laikyti šalies kulinarinio paveldo šedevru, tačiau šiomis dienomis pastaroji išgyvena tikrą revoliuciją. Tiesa, ypatingo susidomėjimo sulaukia ne tradicinės duona, o pastarosios alternatyvos – socialiniai tinklai mirga nuo spalvų ir skonių paletės, kurią įgavo naujos duonos. Tad kokių rūšių jau galima paragauti ir kuo jos taip traukia pirkėjų akį bei žadina gomurį?

Vienas dažniausių argumentų, kodėl dalis žmonių vengia valgyti ar iš savo mitybos raciono visai išbraukia duoną, – įsitikinimas, neva jos sudėtyje perdėm daug organizmui nenaudingo cukraus. Tačiau ekspertai tikina, kad tokia nuomonė tėra mitas – duonos gamintojai nuolat kontroliuoja ir tobulina savo gaminių sudėtį, idant ši būtų palanki sveikatai, o pasirinkti priimtiniausią duoną vartotojams padeda specialus gaminių ženklinimas.

Visuomenėje įsigalint sveikos mitybos kultui, dažnas savo mitybos racioną ima keisti atsisakydamas ar privengdamas valgyti duoną. Vis dėlto specialistų teigimu, nuomonė, neva duona nėra naudinga sveikatai, tėra mitas – joje apstu vertingų vitaminų ir skaidulų, o angliavandeniai suteikia ilgalaikės energijos. „Galų gale, duonos pasiūla parduotuvių lentynose šiandien milžiniška, todėl kiekvienas gali rasti geriausiai atspindinčią asmeninius poreikius“, – sako „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovė Snieguolė Šoblinskienė ir dalijasi patarimais, į ką svarbu atkreipti dėmesį renkantis duoną.

Visuomenėje įsigalint sveikos gyvensenos kultui, dažnas žmogus vis daugiau dėmesio ima skirti mitybai – stengiasi rinktis kuo sveikesnius produktus ir skuba atsisakyti to, ką mano esant mažiau vertinga. Vis dėlto specialistai pastebi, kad dauguma sveikuolių mitybos racioną formuoja intuityviai, be profesionalų pagalbos, todėl dažnai vadovaujasi nebūtinai pagrįstais mitais. Pavyzdžiui, atsisako ar privengia duonos. Asmeninės trenerės, mitybos specialistės Rūtos Beišytės-Aminovos teigimu, apie duoną visuomenėje sklando aibė mitų: specialistė paneigė populiariausius iš jų.

Nuo seno lietuviai tikėjo, kad Šv. Agotos dieną pašventinta duona saugo nuo gaisrų, žaibų ar ligų. Šventinti duoną populiaru ir šiandien. Apie šį kasdienį, visų mėgstamą produktą kalbamės su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiąja specialiste Vida Jarošiene.

Ar žinojote, kad netgi valgant obuolį, nesvarbu, kaip kruopščiai prieš tai jį nuplovėte, kartu su juo suvalgote apie 30 rūšių pesticidų? Ar pastebėjote, kad natūralų naminį pieną gali gerti tik retas kuris? Daugelis pas močiutę kaime naminio pieno net neparagauja – skonis ne koks, skrandis nevirškina. Kas atsitiko? Kodėl natūralaus produkto skrandis nevirškina? Priežastis paprasta – organizmas priprato kartu su maistu gauti ir cheminių medžiagų porciją.