Pastaruoju metu visas pasaulis grįžta prie duonkepystės šaknų: socialinius tinklus tiesiog užplūdo įvairiausių duonos ir kepinių receptų nuotraukos: cinamoninės bandelės, fokačija ir visas jas vainikuojanti – natūralaus raugo duona (angl. sourdough). Naršyklių statistikos rodo, jog karantino metu labiausiai ieškomi ir skaitomi receptai internete buvo susiję būtent su duona. Tinklaraščio „Kasdienės mūsų duonos“ autorė Viktorija Kordiukova teigia, kad ši tendencija neaplenkė ir Lietuvos – duonos kepimo populiarumas auga kaip ant mielių. Ji pataria, į ką atkreipti dėmesį prieš kepant duoną, ir kokiomis mažomis gudrybėmis vadovautis.

Apie gliuteną šiandien kalbama kaip niekad daug. Gliutenu vadinami baltymai, kurių randama kviečiuose, rugiuose ir miežiuose. Dalies žmonių organizmai šios medžiagos netoleruoja. Tad natūralu, kad rinkoje atsiranda vis platesnis produktų be gliuteno asortimentas. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė dalijasi paprastu receptu, kaip namuose pasigaminti sveiką ir skanią duoną be gliuteno.

Spintelėje užsiliko apdžiūvusių duonos riekelių? Sukate galvą, ką su jomis pagaminti, kad nereikėtų išmesti? Anot maisto tinklaraštininkės Julijos Steponavičiūtės, tai jokia problema, anaiptol – galimybė leistis naujų kulinarinių atradimų link! Štai Viduržemio jūros regiono šalių virėjai jau seniai suprato, kad su apdžiūvusia duona galima pagaminti daugybę gardžių patiekalų: itališka pupelių sriuba „ribollita“, gaivios „panzanella“ salotos, sotūs duonos pudingai ar gardūs skrebučiai – tai tik keletas netikėtų skonio atradimų, kuriuos J. Steponavičiūtė siūlo išbandyti kiekvienam.

Baimindamiesi koronaviruso Lietuvos gyventojai tuština maisto lentynas, ne išimtis – ir duona. Tačiau, priešingai nei kruopų ar makaronų, duonos gaminių galiojimo laikas – itin trumpas, todėl atsargų ilgam neprikaupsite. Kepyklų atstovai skatina atsakingai vartoti ir pataria – kaip duoną laikyti ir kokią rinktis, kad šios nereikėtų išmesti.

Šiandien mums įprasta ant stalo matyti ruginę duoną, gaminti įvairiausius patiekalus iš bulvių, o dieną pradėti nuo juodos kavos puodelio. Tačiau senoji lietuviška virtuvė atrodė kiek kitaip, nei šiandien, o jai būdingos savybės ir ritualai gali nustebinti net ir didžiausią mūsų tautos tradicijų puoselėtoją.

Pasaulyje ir Lietuvoje vis garsiau kalbama apie sveiką gyvenseną, rūpinimąsi savo ir aplinkos gerove, draugišką požiūrį į gamtą. Žmonės daugiau dėmesio skiria sveikesnei mitybai, ieško ne tik skanių, bet ir sveikų, vertingų produktų, domisi jų sudėtimi. Pasak specialistų, besikeičiančius žmonių mitybos įpročius geriausiai atspindi kasdien vartojamų maisto produktų, tokių kaip duonos, pasirinkimas.

Nuo neatmenamų laikų kepama ruginė duona Lietuvos kultūroje turi ypatingą vietą – ne tik kaip maistas, bet ir kaip vienas pagrindinių tautos simbolių, ant protėvių Kūčių stalo užimdavęs garbingiausią vietą. Kokiomis stebuklingomis duonos galiomis tikėjo mūsų senoliai ir kaip su šventa duonele elgėsi per didžiąsias žiemos šventes?

Ar tikrai namuose kepta duona yra natūralesnė ir kokybiškesnė, už keptą kepykloje? Ar kepykloje galima iškepti tikrą tradicinę raugo duoną, kokią kepdavo ir mūsų senoliai? Kaip iš tikrųjų ši duona yra gaminama Lietuvoje, koks jos kepimo kelias? Viena lyderiaujančių kepyklų šalyje atvėrė savo duris ir atskleidė senovinės „sourdough“ duonos kepimo paslaptis – kas jai būdinga?

Duona – tai vienas svarbiausių ir seniausių valgių žmonijos istorijoje. Nors kurį laiką šis kepinys buvo apipintas mitais, šiandienos duonos valgytojai vis dažniau atsigręžia į tradicijas, todėl sparčiai populiarėja seniausias duonos gamybos būdas – duona su raugu. Nuo žymiosios San Francisko „sourdough“, Daniškos „rugbrød“ ar tradicinės lietuvių ruginės duonos – visos receptūros ir vėl aktualios. „Kviečiu iš naujo atrasti šį tradicinį duonos skonį, kuris puikiai subalansuotas įvairių šalių virtuvėse“, – pasakoja tinklaraštininkė Julija Steponavičiūtė ir dalinasi trimis receptais.

Duonos pasirinkimas lentynose šiandien vienas didžiausių, kokį kada nors yra matę Lietuvos duonos valgytojai. Ir nors kriterijų, pagal ką rinktis duoną – daugybė, iš tikrųjų vienas svarbiausių dažnai yra pamirštamas. „Atkreipkite dėmesį ne tik į tai, ar duona kvietinė, ar ruginė, su sėklomis ar be jų – stebėkite, ar į jos sudėtį įeina raugas. Tai tarsi kriterijus, kuris lietuviams buvo toks įprastas, kad mes skyrėme jam per mažai dėmesio. O visai be reikalo – būtent sudėtyje esantis raugas gali iš esmės pakeisti duonos struktūrą ir jos maistinę bei biologinę vertę“, – tikina mitybos specialistas prof. dr. Rimantas Stukas.

Puslapis 1 iš 3
 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24