Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), išnagrinėjusi bylas dėl Produktų saugos įstatymo pažeidimo, už nesaugių produktų pateikimą į rinką skyrė sankcijas UAB „Dilaina“, UAB „DEPO DIY LT“ bei Gintarui Zimbliui, vykdančiam individualią veiklą.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) skyrė sankcijas UAB „Prolita“, UAB „Inavi & Co“ bei individualią veiklą vykdančiai A. Uždavinienei už nesaugių gaminių pateikimą į rinką.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ kartu su pusšimčiu didžiųjų Lietuvos gamintojų 15 proc. sumažina net 500 populiarių lietuviškų produktų reguliarias kainas. Norima, kad Lietuvoje gaminama produkcija taptų dar patrauklesnė pirkėjams, o suaktyvėsianti jos paklausa skatintų gamybą – stipriai suktų Lietuvos ekonomikos variklį ir padėtų išsaugoti ar net sukurti naujas darbo vietas. Skaičiuojama, kad pradėta kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ kas mėnesį pirkėjams padės sutaupyti per 1,5 milijono eurų.

Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį paragino gamintojus neklaidinti vartotojų ir užtikrinti, kad nesiskirtų to paties prekės ženklo produktų, parduodamų su panašia etikete, kokybė ir sudėtis.

Pasaulyje sparčiai populiarėjantis alternatyvios mitybos būdas veganizmas sulaukia vis didesnio lietuvių dėmesio. Nors įvairūs skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje gyvūninės kilmės maisto produktų nevartojančiųjų bendruomenę sudaro per 20 tūkst. žmonių, sparčiai auganti veganiškų produktų paklausa leidžia manyti, kad šios kultūros propaguotojų mūsų šalyje yra kur kas daugiau. Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, veganiškų produktų paklausa vos per metus išaugo daugiau nei 75 proc.

Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ suskaičiavo, kad per pirmąjį šių metų pusmetį labiausiai atpigo vaisiai ir daržovės: česnakai, cukinijos, porai ir mandarinai. Iš bakalėjos prekių didžiausias kainų kritimas užfiksuotas miltams, pomidorų sultims, cukrui bei majonezui. Tuo tarpu pieno produktų kategorijoje labiausiai pigo sūris, varškė bei glaistyti sūreliai. Tokie kainų pokyčiai užfiksuoti prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse, palyginus 2018 ir 2017 pirmų pusmečių kainas.

Laikinoji Seimo komisija nusprendė, kad Lietuvos vartotojai nebuvo diskriminuojami - skirtingos kokybės ar sudėties produktų problema aktuali visai Europos Sąjungai (ES). Tačiau tokie produktai galėtų būti specialiai ženklinami.

Rauginti kopūstai, kefyras, šaltiena, juoda duona, baltas sūris, silkė ir net sūdyti lašiniai – tai tik keletas produktų, kurie pastaruoju metu išgyvena tikrą renesansą. Mėgti senelių ir močiučių, kurį laiką gal primiršti ar atsivalgyti – šiuo metu jie sugrįžta. Mat šiandienos mitybos tendencijos ir mados „išteisina“ natūralius riebalus, raugintas daržoves ir rauginto pieno produktus, daugumą kruopų ir sveikesnes alternatyvas saldumynams.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministras Bronius Markauskas, pristatydamas tyrimą, atskleidusį žinomų gamintojų maisto prekių, pirktų Lietuvoje ir Vokietijoje, sudėties skirtumus teigė, kad šiuo metu Europos Sąjungoje (ES) pasiektas lūžio taškas ir sulauksime bendros ES nkos kokybės prasme.

Maždaug pusę asortimento „Lidl" parduotuvėms Lietuvoje tieks Vokietijos gamintojai, tačiau reikšminga dalis teks ir vietos gamintojams: penktadali, arba daugiau kaip 320 prekių, sudarys lietuviška produkcija.