Tai bus pirmoji Lietuvos vietovė pasauliniame UNESCO biosferos rezervatų tinkle. Šis 1976 m. įkurtas tinklas dabar apima beveik 600 saugomų teritorijų 114 valstybių. Kartu su Žuvinto biosferos rezervatu į į jį įtrauktas Blekingės archipelagas ir Nedre Dalalven upės regionas Švedijoje, Berlengo archipelagas Portugalijoje, Bras d’Or ežeras Kanadoje ir kt. Mūsų kaimyninėse valstybėse jau yra šiam pasauliniam tinklui priklausančių biosferos rezervatų. Tai Belovežo girios biosferos rezervatas Baltarusijoje ir Lenkijoje, Šiaurės Vidzemės rezervatas Latvijoje, Rytų Karpatų ir Tatrų rezervatai Lenkijoje.
Pietų Lietuvoje, Nemuno vidurupio ir Neries žemupio plynaukštės fizinio-geografinio rajono pietvakariniame pakraštyje, esantis Žuvinto biosferos rezervatas apima Žuvinto ir Amalvos pelkių kompleksus, Buktos mišką ir Žaltyčio ežerą su pelkėtu apyežeriu. Šis rezervatas – viena turtingiausių gamtos įvairove šalies teritorijų. Jame telkiasi retos ir nykstančios, tarp jų ir globaliai nykstančios, augalų bei gyvūnų rūšys, mažai kur Lietuvoje išlikusios šlapžemių augalų bendrijos ir buveinės.
Labiausiai Žuvintą išgarsino paukščiai. Jų gausa viliojo tyrinėtojus jau XIX amžiuje. Iš viso Žuvinto biosferos rezervate nuo 1980 m. yra stebėtos net 227 sparnuočių rūšys, iš kurių 153 rūšys čia perėjo ar peri. Visai neseniai, baigiantis pirmajai birželio dekadai, Žuvinto pelkės pakraštyje vėl buvo pastebėta globaliai nykstanti paukščių rūšis – stulgiai. Tai vieni rečiausių mūsų krašto paukščių. Manoma, kad jie šįmet peri Žuvinto biosferos rezervate.
Aplinkos ministerijos informacija