Tyrimui naudojama viešosios įstaigos paruošta originali metodika. Vertinimo kriterijai suskirstyti į tris dideles grupes:
• paties objekto svarba,
• jo infrastruktūra,
• patrauklumas turizmui.
Pateikiame 2013 metų laureatus. Kiekvienas iš jų drąsiai gali tapti neilgos išvykos idėja šią vasarą. Palyginti su 2012 metais, išliko tas pats auksinis penketukas: Trakai, Druskininkai, Neringa, Aukštaitijos nacionalinis parkas, Anykščiai. Tiesa, Neringa antrąją vietą užleido Druskininkams ir liko trečiojoje. Iš 2012 metų sąrašo iškrito Aukštadvario ir Vištyčio regioniniai parkai. Naujai įtraukti objektai – Smiltynė (Lietuvos jūrų muziejus) ir Zarasai.
Kaip teigė tyrimą kuruojantis VšĮ „Terra Publica“ projektų vadovas Vytautas Kandrotas, tendencijos aiškios: neužtenka vien palaikyti švarą ir tvarką mieste, kad būtų ramu dėl vietos ir turistų srautų. Žmonės vis aktyviau domisi esama infrastruktūra, papildomomis laisvalaikio praleidimo formomis, maitinimo įstaigų paslaugų kokybe. Daugelis turistinių vietovių itin sparčiai rekonstruoja ne tik pavienius paveldo objektus, bet vykdo kompleksinius urbanistinių erdvių tvarkymo darbus, po kurių vietovė suspindi naujai ir iš karto pritraukia būrius lankytojų.
Konkurencija aštrėja, todėl vietas reitinge pradeda lemti ir kultūrinių renginių skaičius vietovėje, aktyvių pramogų įvairovė konkrečiame mieste ar edukacinių užsiėmimų gausa muziejuje. Tad tikimės, kad iš pateikto patraukliausių turizmo vietovių sąrašo kiekvienas ras sau įdomų objektą, kuriame turiningai praleis laisvalaikį.
1. Vieta – Trakai. Trakai išlieka šalies traukos objektu Nr. 1. Sutvarkyti Pusiasalio pilies kompleksas ir Užutrakio dvaras, baigta bažnyčios rekonstrukcija. Trakus patogu apžiūrėti tiek pėsčiomis, tiek dviračiu, plaukiant jachta ar net skrendant lėktuvu. Geros apgyvendinimo galimybės ir savitą karaimų virtuvę pristatantys restoranai, gausu kultūros ir sporto renginių. Patogi vieta Lietuvos žemėlapyje, ežerų apsuptis ir viduramžių pilis saloje leidžia Trakams konkuruoti su gražiausiomis Europos vietovėmis. Pasigendame tik turistus aptarnaujančių darbuotojų mandagumo.
2. Vieta - Druskininkai. Druskininkai rizikavo įvesdami pagalvės mokestį, tačiau reikia pripažinti, kad rizika pasiteisino. Atvykstantys į kurortą gali savo akimis įsitikinti, kad rinkliava ne prapuola kiaurame savivaldybės biudžete, bet panaudojama miestui tvarkyti. Miestas paskendęs gėlėse, o jo pavyzdžiu apie analogišką mokestį prakalbo kitų kurortų valdžia. Mūsų reitinge užkopė į antrąją poziciją dėl puikiai prižiūrimo miesto ir išvystytos paslaugų infrastruktūros, kuri leidžia tikėtis lankytojų visais metų laikais. Trūksta mažosios laivybos, kuriai vystyti Druskininkai turi puikių sąlygų.
3. Vieta – Neringa. Neringa – šiemet vienu laipteliu žemiau. Dar viena unikali vietovė, vertinant ne tik aplinkinių šalių, bet ir Europos mastu. Nuo reitingo lyderių – Trakų ir Druskininkų – kurortą skiria dvi problemos – sezoniškumas ir niekaip nepadedamas galutinis taškas nelegaliais laikomų statinių bylose. Nesiimame vertinti teisinių šios problemos aspektų, tačiau jau penkmetį trunkantys svarstymai dėl Preilos statinių stabdo Neringos turizmo plėtrą, o sprendimas griauti pastatytus ir visiškai funkcionavusius pastatus Juodkrantėje – tikrų tikriausias žingsnis atgal.
4. Vieta – „Aukštaitijos nacionalinis parkas“. Lietuvos pasididžiavimas – nuostabus gamtos kampelis su viena seniausių medinių šventovių – Palūšės bažnyčia, rekonstruota valtine, turistams geriau pritaikytu Ladakalniu, Ginučių malūnu, Stripeikių bitininkystės muziejumi, telekomunikacijų bokšte įrengta apžvalgos aikštele. Po Aukštaitijos nacionalinį parką galima keliauti pėsčiomis, dviračiais, baidarėmis, o tingintiems aktyviai keliauti – nesudėtinga apvažiuoti automobiliu. Tad Aukštaitijos nacionalinis parkas gerai žinomas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Pasigendame aktyvios veiklos galimybių šaltuoju metų laikotarpiu.
5. Vieta – Anykščiai. Iki tradicinio kurorto Anykščiams tetrūksta tik sūrios mineralinio vandens versmės. Tačiau ir be jos miestas užkariavo aukštas pozicijas, savo galimybėmis lenkiantis kai kuriuos tikruosius kurortus. Džiugina tvarkomas miesto centras, lankytinų objektų įvairovė, unikalios pramogos – siaurukas ir vasaros rogučių trasa. Tvarkingi viešbučiai ir maitinimo įstaigos, smagūs dviračių takai po Anykščių apylinkes. Vertėtų pagalvoti, kaip geriau turizmo reikmėms panaudoti Šventosios upę.
6. Vieta – Palanga. Palanga, rodos, atranda vis naujų idėjų, kuo nustebinti į miestą atvykstančius poilsiautojus. Kasmet keičiama eismo ir automobilių stovėjimo tvarka gatvėse, skiriamos baudos vairuotojams, o dabar – ir dviratininkams, visą Lietuvą apskriejantys kasmetinio paplūdimių tvarkymo aidai... Nepaisant skandalingų pranešimų, Palangos kurortas sugeba pritraukti ne tik triukšmingo jaunimo, bet ir jaunų šeimų, pagyvenusių porų iš vakarų Europos, turtingų rytų šalių piliečių. Tarp lietuvių Palanga neabejotinai užkariavo ne tik vasaros sostinės titulą – ir kitais metų laikais Palanga išlieka nepaprastai populiari kaip savaitgalio kryptis. Kas erzina? Privataus sektoriaus darbuotojų arogancija ir pačių poilsiautojų kultūros stoka.
7. Vieta – Birštonas. Keletą pastarųjų metų Birštonas stiprina savo pozicijas ir užsitikrina jas reitingo dešimtuke. Nedidelis kurortas atrado savo vietą konkurencinėje kovoje, plečiasi SPA verslas, Nemunu poilsiautojus plukdo laivai. Birštonas itin patrauklus dviratininkams: apvažiuoti miestą ir šalia esantį Žvėrinčiaus mišką, o po to išsimaudyti baseine – tikrai puiki alternatyva pavargusiems nuo triukšmingų didmiesčių gatvių ir vandens parkų.
Birštone mėgsta atostogauti turtingesni vyresnio amžiaus užsienio svečiai – tai rodo aukštą teikiamų SPA paslaugų kokybę. Birštone rasite, kur skaniai pavalgyti, Kultūros centre dažnai organizuojami įvairūs renginiai. Pasigendame veiksmų, kurie formuotų išskirtinį kurorto veidą. Pavyzdžiui, prieš keletą metų buvo iškelta idėja ant piliakalnio atstatyti medinę ankstyvųjų LDK laikų pilį ar krantinėje atkurti 1959 metais Nemune nuskendusio Banginuko skulptūrą.
8. Vieta – Kretinga. Kretingos vertybės – ramybe dvelkiantis miestas, Lietuvos mastu unikalus žiemos sodas, dvaro sodyba ir parkas, įspūdinga bažnyčia ir visai netoliese esančio pajūrio dvelksmas. Ko trūksta? Aktyvių pramogų ir turiningo laisvalaikio praleidimo galimybių. Kretingai praverstų teminis nuotykių parkas ar bent parodomasis vėjo jėgainės bokštas, kuriame galima būtų susipažinti, kaip gaminama ši alternatyvi energija.
9. Vieta – Kėdainiai. Kėdainiai šiemet prarado aukštas pozicijas, tačiau išliko dešimtuke. Miestas pakeri tvarkingu senamiesčiu, paveldo objektų gausa (viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių, Radvilų mauzoliejumi, minaretu) bei turtinga įvairių mieste sugyvenusių tautų istorija. Visgi turizmo srityje miestas ne toks aktyvus. Iš senamiesčio pradingo keletas tikrai puikių kavinių, likusios dirba trumpiau. Patogioje geografinėje vietoje įsikūrusiam miestui reikia naujų idėjų, kaip patraukti su pro šalį pravažiuojančius tautiečius ir užsieniečius.
10. Vieta – Vilniaus Universitetas. Vilniaus universiteto kiemeliai – visiškai kitokio tipo lankytina vieta, Lietuvos mokslo lopšys, alsuojantis viduramžių dvasia. Komplekse vyksta nuolatiniai rekonstrukcijos darbai, po kurių pastatai ir kiemeliai nušvinta naujomis spalvomis. Galimybė pakilti liftu ir apžvelgti visą senamiestį iš pačios jo širdies – Šv. Jonų bažnyčios varpinės – itin praturtina ekskursijos po Vilniaus universitetą įspūdžius. Dėl ES pirmininkavimo, apriboto eismo šioje miesto dalyje ir gausių delegacijų šis kompleksas šiemet nebus patogus lankyti eiliniams turistams.
11. Vieta – Niūnorys ( Arklio muziejus). Žinoma, Niūronims išsilaikyti dešimtuke, plečiantis kurortams ir gražėjant paveldo objektus tvarkančioms vietovėms, ateityje nebus galimybių. Tačiau Niūronys – teminis Lietuvos kaimas. Arklio muziejuje turistų laukia atnaujintas lankytojų centras, edukacinės erdvės, pažintinė programa. Suaugusiųjų ir vaikų laukia savo darbui atsidavę darbuotojai ir teminio Lietuvos kaimo idėjai entuziastingai pritariantys etnografinių sodybų gyventojai. Trūksta etnografinės užeigos su platesne edukacine veikla, kad muziejuje būtų galima ne tik pačiam duoną išsikepti...
12. Vieta – Kryžkalinis. Unikali Lietuvos vietovė, kurioje persipina Lietuvos istorija, rezistencijos bei tikėjimo jėga, pavertusi šį piliakalnį stebuklinga vieta, į kurią traukia įvairių tautybių, amžiaus ir profesijų žmonės. Verta aplankyti kiekvieną kartą, kai važiuojate pro šalį, jei nėra dirbtinai apribotos lankymo galimybės. Kaip minėjome pernai, Kryžių kalno prieigose dirbtinai apribotas stovėjimas šalikelėse, mokama stovėjimo aikštelė, nors paprastą dieną prie objekto – vos keletas automobilių. Nors užsienio valstybėse tai – gana įprasta praktika, neaišku, ar tai geriausias sprendimas šiam unikaliam sakraliniam objektui išlaikyti.
13. Vieta – Biržai. Biržai garsūs pilimi ir mediniu pėsčiųjų tiltu per Širvėnos ežerą, kurio kitame krante – įdomios architektūros Astravo dvaras. Puikiai sutvarkytas miesto centras ir jaukios kavinukės. Šalia Biržų – karstinės įgriuvos, Kirkilų ežerėliai ir kiti gamtos paminklai. Biržus geriau pažinti kviečia vietos turizmo verslininkus suvienijęs Biržų turizmo banduolys, siūlantis platų paslaugų spektrą: nuo ekskursijos po alaus daryklą iki biržiečių išrasto montebolo žaidimo. Diena Biržų krašte tikra neprailgs. Trūksta aktyvaus darbo garsinant savą karštą, vandens pramogų Širvėnos ežere.
14. Vieta – Pakruojis. Pakruojis gali pasigirti didžiausia Lietuvoje išlikusia dvaro sodyba, kuri po rekonstrukcijos neabejotinai tapo stipriu traukos centru. Atvykus į dvarą, veiklos pakaks ilgam: jodinėjimas žirgais, kalvio pamokėlė, malūnininko ekskursija po dvarą ir net kino seansas pačiame vėjo malūne. Rekonstruotuose dvaro pastatuose – ir užeiga, ir viešbutis. Tačiau be dvaro sodybos pats Pakruojis nedaug kuo tegali pasigirti – nebent šeimynines tradicijas puoselėjančiomis alaus daryklomis, motociklų krosu ir dolomito karjerais. Pasiūlymas – remontuoti dar išlikusius Kalpokų, Ūdekų, Steigvilių, Diržių malūnus ir kurti Žeimelio link turistinį malūnų kelią...
15. Vieta – Rokiškis. Šiais metais Rokiškis didelių naujovių nepateikia. Toliau tvarkomas miesto centras, baigti dvaro pastatų rekonstrukcijos darbai. Išskirtinė miesto puošmena – kasmetinių plenerų metu ištapytos namų langinės. Rokiškis stebina tvarka ir švara, ilga alėja nuo pat dvaro iki bažnyčios, įspūdinga miesto aikšte, išpuoselėta dvaro sodyba, o apleista Rokiškio autobusų stotis šiemet sulaukė naujo architektų projekto.
16. Vieta - Lietuvos liaudies buities muziejus. Lietuvos liaudies buities muziejus, įsikūręs Rumšiškėse, kviečia susipažinti su etnografiniais regionais ir pabaigtu miestelio kompleksu. Pastatuose kuriasi pažintinės ekspozicijos (duonos, monopolio), amatininkai, kiti naujai iškilę pastatai dar laukia šeimininkų. Muziejaus teritorijoje veikia smuklė ir arbatinė, o šiemet pradėtos teikti ir apgyvendinimo paslaugos. Šiltuoju metų laiku čia vyksta įvairūs renginiai, festivaliai, edukacinė veikla, Joninių šventė, į muziejų plaukia laivas iš Kauno. Trūksta turiningos veiklos šaltuoju metų laiku – muziejus lankomas kaip parkas, išskyrus, žinoma, audringai ir garsiai švenčiamas Užgavėnes..
17. Vieta – Kairėnai. Didžiausias Lietuvos botanikos sodas veikia prie pat Vilniaus, tačiau iki šiol daugiausia lankytojų sulaukia iš čia pat esančio miesto. Jei norite praleisti ramią popietę gamtos prieglobstyje ir augalijos įvairovėje, šis botanikos sodas – kaip tik jms. Renovuotos dvaro arklidės saugo ekspozicijas ir parodų sales, o buvusiame malūne įkurta kavinė ir konferencijų salė. Sode galima pajodinėti poniu ar žirgu, pasivažinėti brika ar karieta, organizuojamos įvairios specializuotos edukacinės programos. Apsilankyti geriausia šiltuoju metų laiku ir ne vieną kartą, kad galėtumėte stebėti besikeičiančią gamtą. Bet ir žiemą bus ką veikti – ekskursija persikelia į šiltnamius, o briką keičia rogės.
18. Vieta - Dzūkijos nacionalinis parkas. Dzūkijos nacionalinis parkas mūsų reitinge toliau keliauja aukštyn. Merkinėje įrengtas lankytojų centras, turizmo reikmėms pritaikytas Liškiavos sakralinis ansamblis, baigiamas tvarkyti Marcinkonių lankytojų centras. Didžiausias turtas čia yra svetinga gamta, tyras oras, įspūdingi baidarių maršrutai, parkus primenantys reti šilai, o miesteliuose ir kaimuose – paslaugūs sodybų šeimininkai, siūlantys dūminę pirtį ar garuojančią „grikių bobą“. Dzūkijos nacionalinio parko problema – jis pakankamai didelis, jei sumanysite per vieną dieną apžiūrėti jį visą – nuo Merkinės iki Čepkelių.
19. Vieta – Europos parkas. Objektas, kuriame turiningai praleisite pusdienį, žavi privačios iniciatyvos ir nuoseklaus darbo rezultatais. Išpuoselėta didelė teritorija, nuostabi gamta, netikėti atradimai. Prie parko neseniai prijungtas rekonstruotas Liubavo vandens malūnas praplečia lankomas erdves ir turiningo laisvalaikio praleidimą šiose vietovėse.
20. Vieta – Plungė. Plungės dvaro rūmų rekonstrukcija suteikia visas galimybes konkuruoti su šio reitingo viduryje įsitvirtinusiais Rokiškiu, Biržais ar Pakruoju. Kultūrinių renginių gausa kviečia išsilavinusį keliautoją, o vaizdingos apylinkės nepaliks abejingos nei vienos pavargusios sielos. Trūkumai panašūs, kaip ir daugelio rajoninių šalies miestų, – be dvaro ir jo kuriamos auros mieste būtų nuobodoka.
