Žemė ėmė „plonėti“ po ledynmečio, pasibaigusio prieš maždaug 20 tūkst. metų. Šio geologinio periodo metu, kai ilgam laikui sumažėjo temperatūra Žemės paviršiuje ir atmosferoje, ledo dangos svoris buvo toks didelis, kad ji deformavo Žemės plutą ir mantiją bei išpūtė ties viduriu.
Žemė nėra visiškai rutulio pavidalo – žemė Šiaurės ašigalyje yra keletu kilometrų arčiau planetos branduolio nei žemė pusiaujyje. Buvo manoma, kad ledynmečio sukeltas efektas padės Žemei įgauti labiau tobulą rutulį primenančią formą.
Anot „National Geographic“, išsipūtimas ties pusiauju traukėsi mažiau nei po milimetrą per metus. Tačiau išanalizavus palydovų duomenis nustatyta, kad šis efektas keičiasi į priešingą pusę.
„Vyksta kažkas kito, kas atsveria Žemės apimties mažėjimą“, – teigia Kolorado universiteto geofizikas Johnas Wahras.
Manoma, kad Šiaurės ir Pietų ašigaliuose tirpstantis ledas, kurio kiekis per metus siekia 382 mlrd. tonų, atsveria „plonėjimo“ efektą.

www.lrt.lt