2011-ieji – lūžio metai

Tyrimų bendrovei RAIT atlikus Lietuvos gyventojų apklausą, paaiškėjo, jog internetu perka 28,6 proc. Lietuvos interneto vartotojų – 11,6 proc. daugiau nei pernai. 42 proc. iš jų šiuo metu teigia internetu perkantys daugiau nei pernai metais tuo pačiu laikotarpiu. 24 proc. perka tiek pat, 17 proc. šiais metais internetu perka mažiau. Dar tiek pat teigia tik šiais metais pradėję pirkti internetu, todėl negali palyginti.
Remiantis tyrimu, daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) interneto vartotojų apskritai neperka internetu/interneto parduotuvėse. Dažniausiai internetu perka 25–34 metų amžiaus gyventojai, žmonės su aukštesnėmis pajamomis (daugiau nei 1100 Lt vienam šeimos nariui), aukštuoju išsimokslinimu bei didmiesčių gyventojai.
Lietuvos elektroninės prekybos asociacija (LEPRA) perkančiųjų internetu skaičiaus augimą stebi nuo paskutiniojo 2010-ųjų ketvirčio.
„Be abejonės, šie, 2011-ieji metai, Lietuvos internetinės prekybos rinkai yra lūžio metai – ekonomikos augimas, konkurencinė aplinka interneto parduotuvėms konkuruojant su mažmeniniais tinklais prekių ir klientų aptarnavimo kokybe, asortimentu ir, visų svarbiausia – kaina, išugdė pirkėjų pasitikėjimą tokio pobūdžio prekyba“, – sako LEPRA prezidentas Dainius Liulys.
Įmonės jaučia pirkėjų srautus
„Galiu patvirtinti, kad lankytojų srautas išaugo, taip pat ir pardavimai. Įtaką augimui daro daug veiksnių: gerėjanti ekonominė situacija, žmonės drąsiau perka brangesnius daiktus. Anksčiau galbūt jiems reikėdavo ilgiau pamąstyti, svarstyti apie tai, ar jiems imti iš santaupų, ar jas pasilikti, kai jie gali netekti darbo“, – interneto portalui lrt.lt sakė „Sanitex“ elektroninės komercijos skyriaus vadovas Redas Perminas.
Pasak pašnekovo, įtakos turi ir karšta vasara – žmonės įsigyja daug šaldytuvų ar šaldiklių, keliauja bei perka navigacinę įrangą. Čia esą svarbus sezoniškumas – metų pabaigoje žmonės perka „juodąją techniką“: televizorius, pramogų sistemas ir pan., prieš mokslus – mokymuisi skirtą techniką. „Kita stambi technika – viryklės, skalbimo mašinos – perkama visus metus“, – pridūrė pašnekovas.
Be to, pasak R. Permino, auga pasitikėjimas internetu – anksčiau esą pirkimas internetu buvo jaunimo apsipirkimo būdas, dabar amžiaus vidurkis didėja, apsiperka vis vyresni žmonės. „Mes visada konkuruojame kaina: jeigu tas pats daiktas yra fizinėje parduotuvėje ir pas mus, 99 atvejais iš 100 pas mus jis bus pigesnis“, – patikino R. Perminas.
Taip esą yra dėl visiškai kitokios kaštų struktūros – internetinės parduotuvės neturi fizinių parduotuvių, neišlaiko didelio personalo, gali dirbti su mažesnėmis maržomis. „Ir tai visada turi įtakos galutinei prekės kainai, o prekės yra lygiai tokios pačios“, – patikino pašnekovas.
Ateityje internetinė prekyba populiarės
Pasak D. Liulio, dalis žmonių neapsipirkinėja internetu dėl kelių priežasčių: „Yra poreikis „pačiupinėti“ prekę, nors daugelis patikimų interneto parduotuvių jau suteikia galimybę ir apžiūrėti prekę prieš ją įsigyjant. Taip pat įprotis apsipirkti tradicinėje parduotuvėje, nors daugelis vartotojų pirkusių internetu vėliau ir pripažįsta, jog pirkti internetu patogiau. Baimė pirkti internetu pirmą kartą, negauti įsigytos prekės, asmens duomenų saugumas ar pardavėjo garantinių įsipareigojimų nevykdymas“, – priežastis vardijo pašnekovas.
Vos prieš dvi savaites startavusi internetinės parduotuvės „Pirk.lt“ plėtros vadovė Simona Griniūtė lrt.lt teigė, kad jų įmonė turėtų dirbti sėkmingai. „Kaip įsivažiuoti? Kol kas viskas gerai, sulaukiame daug užklausų, žmonės pažindinasi, žiūri, ar mes tikri, ne klastotė. Bet pasitikrinę, pabendravę su vadybininkais jie supranta, kad viskas gerai ir perka“, – sakė pašnekovė.
Pasak S. Griniūtės, jau siūlomi, o taip pat dar tik planuojami produktai, kurių nėra šioje rinkoje, leidžia daryti prielaidas, tikėti sėkme. Esą verslo sėkmę lemia ir tai, kad žmonės priprato eiti į paprastas parduotuves, fizinius taškus, o paskui internetinėje erdvėje nusiperka tam tikrą daiktą pigiau.
Ateityje internetinė prekyba populiarės
„Lyginant su tos pačios veiklos rodikliais Europoje ir pas mus, jie gali būti žymiai didesni. Erdvės plėstis tikrai yra ir pačiai apyvartai ir pasitikėjimui, bet mes tikrai jaučiame, kad tai padeda. Prognozes galima daryti įvairiais, bet [iki] 20 proc. tai drąsiai [turėtų padidėti internetinė prekyba per ateinančius metus], o paskui ten kaip kam labiau seksis“, – spėjo R. Perminas.
Elektroninės prekybos rinka užsienyje, tiek JAV, tiek Didžiojoje Britanijoje yra plačiai išvystyta, Lietuva šiuo atveju atsilieka net ir nuo ES šalių vidurkio – 46 proc., mus lenkia ir kaimynai – Lenkijoje internetu perka 29 proc. šalies gyventojų, Latvijoje – apie 20 proc.
„Galima spėti, kad prekyba internetu Lietuvoje sudaro tikrai ne daugiau nei 10 proc. visos mažmeninės prekybos ne maisto produktais rinkos, tad ir konsolidacijos procesus labiau skatina vietiniai žaidėjai“, – lrt.lt sakė D. Liulys.
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 500 interneto parduotuvių, nors, pasak LEPRA prezidento, tikslų skaičių pasakyti sunku – dalis jų kiekvieną dieną įregistruojama ar išregistruojama.
Vytenis Radžiūnas
lrt.lt