Prezidentas Gitanas Nausėda ir pirmoji ponia Diana Nausėdienė lankosi Lenkijoje, Osvencimo mieste, kur vyksta Tarptautinės Holokausto dienos ir 75-ųjų Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo metinių minėjimas. Ceremonijoje, surengtoje valstybių ir tarptautinių organizacijų lyderiams, aukų atminimui lenkėsi 50-ties pasaulio valstybių vadovai, karališkųjų šeimų nariai, vyriausybių atstovai, ambasadoriai.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Lenkijoje dalyvaus Aušvico-Birkenau mirties stovyklos išvadavimo 75-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje. Pastarąją savaitę šalies vadovas nusprendė nedalyvauti Izraelyje rengtame Aušvico koncentracijos stovyklos išvadavimo minėjime.

Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena siejama su 1945 m. sausio 27 dienos įvykiais – prieš 75 metus buvo išvaduota didžiausia nacistinės Vokietijos įkurta Aušvico koncentracijos stovykla Lenkijoje. Holokausto aukų atminimo diena minima ir Lietuvoje. Nacistinės Vokietijos okupuotoje Lietuvos teritorijoje (1941–1944 m.) nužudyta apie 200 tūkst. žydų. Kaune IX fortas paverstas masinių žudynių vieta – čia naciai ir jų bendrininkai nužudė apie 30 tūkst. žydų tautybės asmenų ne tik iš Lietuvos, bet ir užsienio šalių.

Sausio 27-ąją bus minima Tarptautinė Holokausto aukų atminimo diena ir 75-osios Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklos išlaisvinimo metinės. Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis teigia, kad Holokausto aukų patirtų kančių atminimas įpareigoja visus piliečius bei politinius lyderius prisiimti bendrą atsakomybę, kad nusikaltimai žmoniškumui nepasikartotų.

Užsienio reikalų ministerija kartu su Lietuvos žydų bendruomene pirmadienį rengia Tarptautinės Holokausto aukų atminimo dienos minėjimą.

Rugpjūčio 2-ąją minima Tarptautinė romų Holokausto aukų atminimo diena primena apie šimtų tūkstančių romų tautybės žmonių nužudymą Antrojo pasaulinio karo metu, skelbia „Euronews“.

„No­riu, kad tai nie­ka­da ne­at­si­tik­tų. No­riu, kad grįž­tų sap­nas, ku­ria­me ne­bu­vo vie­los, sto­vyk­los, ba­do, blu­sų ir mir­ties. No­riu, kad Sa­ra gy­ven­tų. Ver­kia­me, nes jau tik­rai ži­no­me, kad iš čia ne­pa­vyks iš­ei­ti. Ir kad ne­tei­sin­ga, kad vie­ni žu­do ki­tus, nes gal­vo­ja, kad šie yra su­ga­din­ti. Net ne­pa­žįs­ta mū­sų“, - ma­žo ro­mų ber­niu­ko Mie­te­ko, su šei­ma at­si­dū­ru­sio mir­ties sto­vyk­lo­je Auš­vic-Bir­ke­nau, is­to­ri­ja su­gu­lė į Na­ta­li­jos Gan­caž (Na­ta­lia Gan­carz) kny­gą vai­kams. Pub­li­ka­ci­ja skir­ta ro­mų Ho­lo­kaus­to au­koms at­min­ti.

Trečiadienį didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje Europos Parlamentas (EP) ragina ES valstybes „prisiimti visišką atsakomybę už savo romų piliečius“ ir pradėti įgyvendinti ilgalaikes sąmoningumo ugdymo kampanijas, kad būtų įveikta romų diskriminacija ir „atsikratyta stereotipų, kurie šimtmečiais buvo kuriami ir stiprinami populiariojoje literatūroje, žiniasklaidoje, mene ir kalboje“.

Prahos žydų muziejus pradėjo naują projektą Holokausto aukoms pagerbti: nuo pirmadienio sutemus ant Pinkaso sinagogos išorinės sienos nušvinta kai kurių per Antrąjį pasaulinį karą nužudytų žydų nuotraukos.

Antradienį, Lietuvos žydų genocido atminimo dienos išvakarėse, prezidentė apdovanojo 47 asmenis, kurie Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjo žydus nuo nacių genocido. Dauguma jų apdovanoti po mirties.