Tarp jų – paties J. Basanavičiaus ranka rašyti prašymai išduoti liudijimus, pildytos anketos ir surašytas gimimo liudijimas, praneša LTV Naujienų tarnyba.
Vieną šių dokumentų atsitiktinai rado režisierius Vytautas Damaševičius.
„Einu aš paraidžiui, žiūriu: Jan Basanovič. Tai yra archyvo medžiaga, bet niekas jos kaip sensacijos nepriima. Nežinau, aš tokios nuotraukos kaip vokiškam pase nesu matęs [anksčiau], tas tradicines esu matęs. Yra autografai Basanavičiaus, jo ranka rašyta. Jis vienas iš nedaugelio užsirašęs lietuviu“, – sako V. Damaševičius.
J. Basanavičius mažais žingsniais, bet uoliai „Aušroje“ žadino meilę tėvynei ir budino tautą. Dar 1905 m. Vilniuje pirmininkavo lietuvių Seimui ir reikalavo autonomijos Lietuvai.
Dar po 12 metų, 1917 m. rugsėjį, Vilniuje posėdžiavusių Lietuvių konferencija, jos delegatai išrinko Lietuvos tarybą.
20 šios tarybos narių po pusmečio – 1918 vasario 16 d. – suguldė parašus ant nepriklausomybės akto, pirmasis pasirašė dr. J. Basanavičius.
„Yra gimimo liudijimas, jo ranka rašyta autobiografija, pasai – carinės [Rusijos] ir vokiškas, įvairios anketos, prašymai išvykti.
Jis nurodo, kad yra lietuvių tautybės, nors pavardė rašoma lenkiška transkripcija, kokias moka kalbas. J. Basanavičius buvo poliglotas. Yra išlikusių keletas nuotraukų. Jos gana unikalios, kai kurios niekur nematytos.
Simboliška, kad pirmąją užuominą apie dokumentus, kad jie yra, nurodė Vytautas Damaševičius. Dabartinėje Damaševičiaus gatvėje Vilniuje ir gyveno Jonas Basanavičius“, – pasakoja Dalius Žižys, Lietuvos centrinio valstybės archyvo direktorius.
Simboliška ir tai, kad daktaras J. Basanavičius mirė vasario 16-ąją, 1927 m. Lietuvai minint devintąsias nepriklausomybės metines. Tautos patriarchas atgulė Rasų kapinėse Vilniuje, okupuotame Lenkijos.
Tomas Kavaliauskas
LTV naujienų tarnyba
