Naujoje Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus ekspozicijoje – iki šiol nepublikuotos šeimos nuotraukos, laikraščių iškarpos apie Prezidento veiklą.
„Mes turime ganėtinai įdomų ir vienetinį egzempliorių – tai Steigiamojo seimo narių pasižadėjimus Lietuvai. Čia gal tokios sentencijos, išlikę gan žymių žmonių – Vailokaičio ir kitų sentencijos. Taip pat ir daktaro Griniaus sentencija „Per darbą ir kovą į šviesią ateitį“, – pasakoja Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus specialistas Tomas Kukauskas.
Muziejuje galima pamatyti ir K. Griniaus pirmą laišką Romos katalikų bažnyčios popiežiui apie naikinamą Lietuvą, masinius trėmimus ir žydų tautos tragediją.
Pasak istorikų, Prezidentas, gydytojas, Vinco Kudirkos bendražygis kovojo su spaudos draudimu ir carine priespauda, jo atsiminimuose atsispindi bandymai Lietuvoje diegti demokratiją ir jos kūrimo nesėkmės, sovietų okupacija, tremtis ir emigracija.
Apie tai pasakojama ir išleistoje Prezidento seserėno knygelėje. Memorialinio muziejaus darbuotojai po poros metų žada išleisti paskutinį, trečiąjį Kazio Griniaus atsiminimo raštų tomą.
„Kadangi jis rašė viena akį užsidengęs, per padidinamą stiklą, tai labai sudėtinga iššifruoti. Mes kartais per dieną iššifruojame vieną puslapį, o jo parašyta apie 800 puslapių. Aprašo savo gyvenimą, kai jis buvo pasitraukęs į Rusiją. Norim išleisti šitą knygą, prašysim lėšų“, – teigia Prezidento K. Griniaus memorialinio muziejaus direktorius Vytautas Grinius.
Su K. Griniaus šeima susijęs ir Valdo Adamkaus gyvenimas: K. Griniaus sūnus Liūtas – ne tik Valdo Adamkaus bendramokslis. V. Adamkus atvykęs į Ameriką laikinai gyveno pas Grinius.
Urna su K. Griniaus palaikais jo valia pargabenta iš Amerikos į Lietuvą ir palaidota prie Selemos Būdos maumedžių giraitėje.
Rūta Lankininkaitė
LTV „Panorama“
