1915-1922 m. prieš įvedant litą Lietuvoje buvo didžiulė pinigų painiava, nes apyvartoje buvo ir Rusijos cariniai rubliai, ir vokiečių markės, ostmarkės, ostrubliai bei JAV doleriai. Be to, pavienėse teritorijose cirkuliavo ir kitokių pinigų – Lenkijos markių, Latvijos ir Liepojos rublių. Vien tik Vilniaus krašte galima buvo atsiskaityti 6 rūšių pinigais.

1922 m. Seime svarstant planuojamos išleisti naujos lietuviškos valiutos pavadinimą, pasiūlymų buvo įvairių: lietuviškus pinigus norėta pavadinti arfomis, grašiais, kaltais, auksinais, doleriais, kirptukais, lietais, litais, lietumis, lyromis, markėmis, muštukais, rubliais ir vyčiais. Daugiausia pritarimo sulaukė du pavadinimai – „muštukas“, kurį aktyviai palaikė tautiškai nusiteikę asmenys, nes 18 a. „muštukais“ lietuviai vadino LDK cirkuliavusius dukatus, tad, anot jų, tai būtų valstybingumo tradicijų tąsa, ir „litas“, kuris 32 balsais prieš 16 laimėjo naujųjų pinigų pavadinimo garbę, nes buvo nuspręsta, kad jį bus paprasčiau ištarti užsieniečiams.

1922 m. rugpjūčio 9 d. Steigiamasis Seimas priėmė „Piniginio vieneto įstatymą“ ir Seimo ekonominės komisijos sekretoriaus Vaclovo Vaidoto teikimu, valiuta pavadinta litais, kurių šimtoji dalis buvo įvardyta centais.