Lietuvos didmiesčiuose orą teršia ne tik transportas ar pramoninė veikla, bet ir gyvenamųjų namų šildymo sistemos. Tai įrodo ir šiųmetiniai aplinkos monitoringo rezultatai – prasidėjus šildymo sezonui ypač padidėjęs, palyginti su šiltuoju metų laiku, oro užterštumas smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Aplinkos apsaugos specialistai atkreipia dėmesį, kad pavojus kyla ne tik aplinkai, bet ir žmonių sveikatai.

Aplinkos ministerija kreipėsi į visas šalies savivaldybes ir informavo apie šiemet padidėjusį, palyginti su praėjusiais metais, aplinkos oro užterštumą smulkiosiomis kietosiomis dalelėmis. Tai akivaizdžiai rodo oro kokybės duomenys, gaunami atliekant valstybinį aplinkos monitoringą.

„Kėdainių vandenų" valymo įrenginiams nepajėgiant tinkamai išvalyti į Nevėžį patenkančių nuotekų bei valdyti susidariusios situacijos, traukiasi įmonės vadovas.

Nuo rugpjūčio pietinės Klaipėdos miesto dalies gyventojams kenčiant dėl smarvės, vietos bendruomenė nutarė sukurti skundų dėl kvapų registrą. Taip pat žadamainicijuoti higienos normų griežtinimą.

Dėl nemalonių kvapų pietinėje miesto dalyje Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas savivaldybės vardu kreipiasi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą prašydamas ginti viešąjį interesą. Jungtis prie kreipimosi meras kviečia ir gyventojus.

Padidėjus taršai Klaipėdoje ministras pirmininkas Saulius Skvernelis žada peržiūrėti aplinkosaugos institucijų funkcijas.

Aplinkos ministras Kęstutis Navickas pateikė Lietuvos paraišką stoti į Akmens anglies atsisakymo aljansą. Prisijungdamos prie aljanso šalys pasirašo deklaraciją, kurios tikslas – apjungti valstybės institucijas, verslo ir nevyriausybines organizacijas veikti išvien ir atsisakyti akmens anglių deginimo, taip spartinant švaresnių energijos šaltinių naudojimą ir apsaugant klimatą.

Už valstybės sprendimą didinti sąvartynų mokestį susimokėti privalės ir kauniečiai.

Raseinių rajone arseno rasta ne tik Ražaitėlių ir Šienlaukio vandenvietėse, bet ir Butkiškėje, tačiau pastarojo kaimo gyventojams tiekiamas vanduo esą užterštas labai nedaug ir normas atitinka.

Mūsų šalyje lengvųjų plastikinių maišelių, kurių žmonės nusiperka parduotuvėse prie kasų ar gauna nemokamai, praėjusiais metais, prekybos įmonių pateiktais duomenimis, panaudota mažiau negu užpernai. Jeigu per 2014-uosius vienas gyventojas vidutiniškai sunaudojo 40 lengvų (15-50 mikronų storio) ir apie 260 labai lengvų (iki 15 mikronų storio) pirkinių maišelių, tai 2015 m. atitinkamai 37 ir 239.Nors, atrodytų, tie vienam gyventojui tenkantys skaičiai ir nedaug sumažėjo, bet šalies mastu jie gana svarūs – pernai tokių maišelių sunaudota keliomis dešimtimis milijonų mažiau negu 2014 m. Todėl tos kelios dešimtys milijonų nenugulė sąvartynuose ir neužteršė aplinkos.

 

 

Vieta Jūsų REKLAMAI
300x100px
Vieta Jūsų REKLAMAI
300x250px
Lietuva 24Litwa 24Литва 24Lithuania 24